Šių metų spalio 15-ąją kaimyninėje Latvijoje pirmą kartą minima valstybinės kalbos diena, siekiant atkreipti dėmesį į kalbos svarbą valstybės gyvenime, skatinti ją vartoti ir puoselėti. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – 1998 m. spalio 15 d. latvių kalba buvo įtvirtinta kaip konstitucinė vertybė. Su šiuo įvykiu gražiai sutapo kelių Pakruojo rajono mokyklų veikla – rugsėjo 20–24 d. jos kartu su beveik pusšimčiu kitų Lietuvos ir Latvijos mokyklų, dalyvavo tarptautiniame mokyklų bibliotekų projekte „Baltų literatūros savaitė / Baltu literatūras nedēļa“, mokėsi latvių kalbos, skaitė latvių literatūrą. Projekto iniciatoriai – Jonavos rajono Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekininkai – jau penktus metus kvietė jaunimą būti neabejingais baltų kalbų likimui.

„Baltų literatūros savaitės“ tikslas – skatinti Lietuvos ir Latvijos mokinių pažintį su kaimyninės šalies kalba, literatūra, kultūra. Siekiama plėsti mokinių akiratį, stiprinti komunikacinius ir skaitymo gebėjimus. Projektui pasirinkta data ne atsitiktinė – ji gražiai įrėmina nuo 2000 m. Lietuvoje ir Latvijoje minimą Baltų vienybės dieną (rugsėjo 22-ąją) ir suteikia mokykloms prasmingą impulsą ne tik švęsti, bet ir gyvai prisiliesti prie brolių latvių kalbos ir kultūros.

Pakruojo kraštas nuo seno buvo glaudžiai susijęs su kaimynais latviais, kadaise latvių kalba skambėjo viso dabartinio Pakruojo rajono ribose, čia gyveno daug latvių tautybės žmonių. Vienas didesnių latvių kultūros centrų iki šiol tebėra Žeimelio miestelis, jame veikianti evangelikų liuteronų bažnyčia. Nemažai latvių gyveno ir Vismantų, Linkuvos, Pašvitinio, Guostagalio apylinkėse, juos telkė ir Pakruojo dvaras, kuriame tebestovi evangelikų liuteronų koplyčia. Kiek mažiau latvių būta Klovainių, Rozalimo ir Lygumų apylinkėse. Anksčiau latvių kalbą mokėjo ne tik šio krašto lietuviai, bet ir žydai. Verta priminti, kad evangelikų liuteronų kunigas Gotardas Frydrichas Stenderis, 1753–1759 m. kunigaudamas Žeimelio parapijoje, parašė pirmąją latvių kalbos gramatiką, kuri ilgą laiką buvo pagrindinis kalbos mokymosi šaltinis. Tradicijas derėtų tęsti, be to, lietuviams pramokti latviškai visai nesunku. Tai būtų naudinga ne tik mokiniams, bet ir visiems Pakruojo krašto žmonėms, vystantiems verslą, dirbantiems švietimo ar kultūros srityje, keliaujantiems, smalsaujantiems.

Šiemet į projektą „Baltų literatūros savaitė“  įsitraukė dvi Pakruojo rajono mokyklos – Lygumų pagrindinė mokykla (bibliotekininkė Ilona Miežienė) ir Žeimelio gimnazija (bibliotekininkė Virgutė Gribienė). Iš viso su latvių kalba ir literatūra susipažino 114 rajono mokinių.

Lygumų pagrindinė mokykla šiame projekte dalyvavo jau antrą kartą. Praėjusiais metais jie mokėsi latvių kalbos, susipažino su Latvijos geografija, o šiemet labiau domėjosi grožine literatūra,  kūrė iliustracijas. 2–4 klasių mokiniams vyko integruotos lietuvių kalbos ir dailės bei darbelių pamokos ,,Meškiukų pasaka“. Pamokų pavadinimą pasufleravo latvių rašytojo Imanto Zieduonio knyga. Užsiėmimams nuoširdžiai ruošėsi bibliotekininkė Ilona Miežienė su mokytojomis Lina Sklašiuviene, Alma Vaivodiene, Dalia Rimkuviene, Jūrate Balašauskaite. Šių pamokų metu pradinukus aplankė Pasakų bobutė, kuri ne tik sekė lietuviškas ir latviškas pasakas, bet ir papasakojo įdomių dalykų apie baltus.

Septintokai dalyvavo integruotoje lietuvių kalbos ir dailės pamokoje ,,Daugiasluoksniškumas Karlio Skalbės pasakoje ,,Katinėlio malūnas“, kurią vedė mokytoja Daiva Balčiūnienė. Savo ruožtu aštuntokai su mokytoja Lina Sklašiuviene ėmėsi didelio iššūkio – pabandė į latvių kalbą išversti Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“.

Žeimelio gimnazija projekte dalyvavo pirmą kartą, tačiau nenusileido projekto senbuvėms – darbščių pedagogų komanda 5–11 klasių mokiniams suorganizavo įdomių veiklų, kurios tęsėsi net 3 dienas.

Projektą pradėjo septintokai su lietuvių kalbos mokytoja Vita Songailiene – naudodamiesi  internetiniu  latvių-lietuvių kalbų žodynu jie mėgino versti įvairius latviškus tekstus į lietuvių kalbą.
R

ugsėjo 23 d. gimnazijoje vyko renginys šeštų, aštuntų ir vienuoliktų klasių mokiniams, kurį organizavo lietuvių kalbos mokytoja Aldona Plakbarzdienė. Jos paruošti aštuntokai lietuvių ir latvių kalbomis skaitė sakmę „Žmogaus metai“, bandė pajausti šių kalbų panašumus ir skirtumus. Renginio dalyviai taip pat bandė įminti latvių mįsles, atliko užduotis, kuriose lygino latvių ir lietuvių kalbų  gramatikos skirtumus. Šią šventę papuošė ir latviška muzika. Žeimelio gimnazijos muzikos mokytoja Edita Dovidonienė aštuntokus išmokė dainuoti populiarią latvių liaudies dainą „Kur tu teci gailīti mans“ (dainos galima pasiklausyti ir internete – čia) Ją vis dar moka nemažai vyresnio amžiaus pasienio gyventojų, dar ir šiais laikais ji dažnai nuskamba prie stalo įvairių švenčių metu. Reikia tikėtis, kad daina ir toliau gyvuos bei bus perduodama iš kartos į kartą.

Projektą Žeimelio gimnazijoje užbaigė anglų kalbos mokytoja Virginija Aniūnaitė su penktų ir devintų klasių mokiniais. Ji įrodė, kad projekto tikslus galima įgyvendinti panaudojant ir anglų kalbos žinias – mokiniai žiūrėjo anglų kalba sukurtus filmukus apie Latvijos geografiją ir latvių kalbą, vėliau diskutavo, dirbo poromis.

Kiekvienais metais metodinę pagalbą mokytojams ir bibliotekininkams teikia Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Letonikos centras. Spalio 1 d. Lietuvos pedagogams centras siūlė dalyvauti nuotoliniame seminare, kuriame skaityti pranešimai apie latvių kalbą (dr. Kristina Vaisvalavičienė, VDU), Lietuvos ir Latvijos sienos istoriją (prof. Alvydas Butkus, VDU), tradicinius latvių patiekalus kasdienybėje, kultūroje ir literatūroje (dr. Auksė Noreikaitė, VDU), šiuolaikinę latvių vaikų prozą (dr. Rudytė Rinkeviča, Daugpilio universitetas). Taip pat buvo pristatytas naujas latvių kalbos vadovėlis „Skaidrs A1“, kurį parengė Vilniaus universiteto mokslininkai – dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, dr. Agnė Navickaitė-Klišauskienė, dr. Vytautas Rinkevičius.

Netrukus projekto dalyvius pasieks Latvijos ambasados Lietuvoje bei rėmėjų –„Kavos Draugas“, RTTAX, „Baltic Logistic Solutions“, „Power Sport“, „Save24“ – dovanos. Šiais metais mokyklų bibliotekas praturtins spalvingi latviški atlasai, knygos įvairaus amžiaus vaikams, kurios suteiks žinių apie Latvijos etnografiją, istoriją, kalbą ir literatūrą. Šie leidiniai pravers kitų metų projekto veiklose, padės mokytis latvių kalbos ir suteiks galimybę dar giliau pažinti kaimynų latvių kultūrą.

Viršelio nuotraukoje - Lygumų pagrindinės mokyklos 3 klasės mokiniai su mokytoja Lina Sklašiuviene. Nuotraukos autorė Dalia Rimkuvienė.

Dr. Auksė Noreikaitė
VDU HMF Letonikos centro koordinatorė

Projekto rėmėjai: „Kavos Draugas“; RTTAX; Baltic Logistic Solutions; Power Sport; Save24; „Glasseson“; „Sapiegos klinika“; Šefo receptai.