Rugpjūčio mėnuo Linkuvos vaikams ir jaunimui padovanojo naują nuotykį.  Jaunuoliai, susikrovę būtiniausius daiktus, pajudėjo autobuso maršrutu Linkuva –  Velikuškės į išgyvenimo stovyklą pavadinimu „Mitų griovėjai“. Pirmąją dieną Velikuškių slėnis buvo pažadintas jaunuolių įkurtuvėmis. Jaunuoliai rūpinosi laužavietės ir stovyklavietės įkūrimu, o stovyklos  atidarymo proga burtų keliu buvo suburtos indėnų gentys, sukurtas bendras himnas, vėliava ir taisyklės.  

Antroji diena buvo dedikuota sportui – stovyklautojai varžėsi daug prakaito reikalaujančiuose rungtyse – nuo vandens kvadrato iki ištvermę, greitį ir vikrumą matuojančių neeilinių estafečių. Šaltas Sartų ežero vanduo neabejotinai tapo stovyklautojų atgaiva po nepamirštamos dienos.

Sekanti diena išsiskyrė savo originalumu ir tik miško stovyklai būdingais įspūdžiais – buvo atidarytas vienintelis ir nepakartojamas „Miško SPA“! Jaunuoliai turėjo galimybę įveikti savo baimes išbandydami akrobatikos pagrindus, vandens čiuožyklą, purvo vonias. Visos patirtos gamtos spa procedūros leido stovyklautojams džiaugsmingai didžiuotis savimi ir savo komanda.

Ketvirtoji diena pasižymėjo kūrybingumo ir autentiškumo paieškomis, kuriant raketas, savo genčių logotipus, trumpus sveikinimo filmukus bei ruošiant genčių pasirodymus vakaro programai. Tos pačios dienos naktį trankiais puodo garsais ir muzika stovyklautojai buvo pažadinti vykdyti naktinės misijos, kuri galėjo būti įveikta tik atradus reikiamas užuominas ir atrakinus reikiamą kodą.

Nepamirštama buvo ir menų diena – kartu su Amatų centro įkūrėju Eriku Čypu stovyklautojai mokėsi medžio drožinėjimo subtilybių, su ilgamete miško stovyklų dalyve Jurgita Prialgauskiene jaunuoliai taip pat tikrino savo kantrybę ir kruopštumą pinant savitas plunksnas, o stovyklos komandos ruošėsi vakaro aukcionui kurdamos paveikslus iš gamtoje augančių objektų.

Paskutiniąją stovyklos dieną jaunuoliai rūpinosi stovyklavietės sutvarkymu ir ruošėsi galutinei refleksijai, kurios metu stovyklautojai įvertino stovyklos sėkmę, dalinosi savo mintimis, naujais potyriais, kuriuos suteikė ši stovykla. Vykstant namo stovyklautojai apsilankė ir Sartų ežero apžvalgos bokšte, nuo kurio atsivėrė kvapą gniaužiantis kraštovaizdis,  bei Rokiškio dvare, kur turėjo galimybę susipažinti su Tyzenhauzų giminės istorija.

Stovykla baigėsi, bet nepamirštami prisiminimai dar ilgai liks atminty. Bendri pusryčiai prie laužo su garuojančia, nuo laužo nukelta arbata, jaukus visų dalyvių susibūrimas prie laužo vakare, stebint pamažu ryškėjančias žvaigždes jau tamsiame dangaus skliaute. Iššūkių pilnos stovyklos dienos, leidusios išlipti iš savo komforto zonos, dirbti komandoje, išgyventi gamtoje, atnešusios ne tik žinių ar patirties, bet ir naujo savęs suvokimo.

Už šios nepakartojamos stovyklos „Mitų griovėjai“ įgyvendinimą dėkojame Linkuvos vaikų ir jaunimo užimtumo centrui, Pakruojo rajono savivaldybei, Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Editai Šilėnienei, Kristinai Pėželytei ir Dinai Banelienei.

Gabrielė Meškonytė