Sveikata – pagrindinis rodiklis, atspindintis socialinius visuomenės pokyčius. Lietuvoje, pasikeitus socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, tam tikros žmonių grupės jaučiasi nesaugios. Joms sunku prisitaikyti prie susiklosčiusių esamų socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių.

   Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kas penktas Lietuvos gyventojas, kas antras bedarbis, kas trečias kaimo gyventojas ar daugiavaikė šeima ir kas ketvirtas 65 metų ar vyresnis asmuo patiria skurdo ribą. Lietuvoje egzistuoja didžiuliai socialiniai gyventojų sveikatos netolygumai, kurie, nors pastaraisiais metais stabilizavosi, vis dėl to yra vieni didžiausių Europoje. Sveikatos netolygumų priežastys yra kompleksinės: vidinė darna, kuri lemia žmogaus sveikatą priklauso nuo jo socialinės, ekonominės padėties, nuo išsilavinimo. Sveikatą žalojantis elgesys, gydymasis ir sveikatos stiprinimas, gyvenimo būdo pasirinkimas, sveikatą žalojanti fizinė aplinka ir sveikatos priežiūra – pagrindiniai veiksniai įtakojantys sveikatą. Didelei sveikatos rizikos grupei priklauso asmenys, turintys mažas pajamas, ribotą išsilavinimą, vieniši, bedarbiai, asmenys veikiami streso ir kitų kenksmingų aplinkos veiksnių. Nesiimant efektyvių priemonių šioms kompleksinėms priežastims spręsti, didėja sveikatos netolygumai tarp miesto ir kaimo gyventojų.

  Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Pakruojo rajono savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 3,1 m. trumpesnė lyginant su Lietuvos vidurkiu. Šalies mastu stebima bendra tendencija, kad vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumai mieste ir kaime yra didesni nei moterų. Vyrai Lietuvoje vienuolika metų gyvena trumpiau nei moterys. Šiuos skirtumus didžiąja dalimi lemia kaime gyvenančių vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei išorinių mirties priežasčių. Žemas sveikatos raštingumas neigiamai įtakoja sveikesnio gyvenimo būdo pasirinkimą, nesuteikia motyvacijos dalyvauti neinfekcinių ligų prevencijai skirtose nemokamose programose, nemoko sveikos gyvensenos principų pritaikymo realybėje ir neugdo supratimo apie asmeninę atsakomybę už savo sveikatą. 

   Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistų 2017 metais kovo – balandžio mėnesiais dalyvavimas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos sveikatos medicinos universiteto mokymuose „Sveikatos ir jos priežiūros netolygumų mažinimas: situacija, iššūkiai ir galimybės“ bei dalyvavimas nacionalinėje sveikatos tarybos konferencijoje „Sveikata visuose darnaus vystymosi tiksluose: nacionalinės sveikatos tarybos vaidmuo“ Lietuvos Respublikos Seime, suteikė žinių ir galimybę aktyviai jungtis į sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumų mažinimo šalyje problemos aptarimą-diskusiją  ir nuteikė (įpareigojo) įgytas žinias pritaikyti sveikatos ir sveikatos priežiūros netolygumų mažinimui bei dalyvauti savivaldybės sprendimų priėmimo paieškose – savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose apibrėžti sveikatos netolygumų mažinimo prioritetines kryptis bei siekiamus rezultatus, orientuotis į pokyčius, įtraukiant sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos sektorių priemones, mažinančias sveikatos netolygumus.

   Viena iš strategijų, pripažintų, kaip turinčių didelį poveikį sveikatos netolygumų mažinimui yra užtikrinimas, kad visi mokiniai mokytųsi sveikatą stiprinančiose mokyklose. Procesas ilgas, tačiau šios strategijos poveikis didelis.

   Mažinant socialinius netolygumus mažėja ir sveikatos netolygumai. Materialiai apsirūpinę žmonės atitinkamai turi įgiję ir didesnį sveikatos raštingumą, tai yra jie labiau linkę rinktis sveiką gyvenimo būdą. Tokiose šeimose gimę kūdikiai atitinkamai turi didesnę galimybę sveikai augti, o užaugę įgyti aukštąjį išsilavinimą ir pasirūpinti savo socialine aplinka

Laima Miežienė

visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė