Pagrindiniai rodikliai, kurie turi didžiausią įtaką širdies kraujagyslių ligų atsiradimui ir mirties atvejų dažnėjimui, yra padidėjęs kūno masės indeksas, padidėjęs bendras, o ypač mažo tankio cholesterolio, trigliceridų bei gliukozės kiekis kraujyje, taip pat padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.

Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės asmenų prevencinė nemokama programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims 50-65 metų amžiaus. Šiems rizikos grupei priklausantiems asmenims šeimos gydytojas nurodo atlikti cholesterolio ir gliukozės  kiekio kraujyje tyrimus ir, pacientui sutikus, nukreipia jį į Visuomenės sveikatos biurą individualiam gyvensenos plano sudarymui – žalingų įpročių korekcijai bei sveiko gyvenimo būdo propagavimui įsipareigojant metus lankyti paskaitas ir / ar kitus užsiėmimus biure, siekiant savo sveikatos rodiklių pagerėjimo.

Pakruojo rajono savivaldybėje Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupėje priklausančių asmenų dalyvavimas šioje programoje vyksta vangiai. Jeigu šeimos gydytojas ir nukreipia vieną kitą pacientą į biurą gyvensenos korekcijai, tai dauguma pacientų nerodo noro savo sveikatos raštingumui didinti. Sudėtinga, o dažniausiai ir neįmanoma prikviesti į užsiėmimus žmones, kurie akcentuoja, kad „Man gerai ir taip“, „Aš laiko neturiu“, arba „Aš viską žinau“, arba „Ką Jūs man duosite“ ir panašiai. Pačiam žmogui nerodant iniciatyvos, specialisto misija sveikatinti žmogų tampa neįmanoma. Tačiau tie asmenys, kurie lankė užsiėmimus biure¸ palengva keitė gyvenimo būdą, keitė įpročius, jie jau džiaugiasi pagerėjusia tiek fizine, tiek dvasine sveikata, jie ir toliau pageidauja būti kviečiami individualiai į įvairius renginius, paskaitas ar užsiėmimus.

Nors širdies ir kraujagyslių ligų prevencija visoje šalyje vykdoma ne vienus metus, tačiau tiek sergamumo, tiek mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai Lietuvoje jau daug metų yra vieni iš didžiausių. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2017 m. šalyje mirė  22 511 gyventojų (mirtingumo rodiklis – 805,4/100 000 gyv). Didžiausias standartizuotas gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų laikėsi Šalčininkų r. sav. (1063,6/100 000 gyv.), mažiausias – Vilniaus m. sav. gyventojų (626,7/100 000 gyv.). Pakruojo r. savivaldybės šie rodikliai šalies kontekste patenka į vidutiniųjų rodiklių grupę, tačiau mirtingumas vis tiek išlieka labai didelis, dideliais tempais jaunėja ir sergančiųjų amžius.

Vienas iš atsakymų, kaip pagerinti savo sveikatą, – pirmiausia nustokime savo sveikatai kenkti. Sumažinus perdirbtų maisto produktų vartojimą ir padidinus augalinio maisto kiekį galima sumažinti riziką susirgti cukriniu diabetu, širdies ligomis, insultu, onkologinėmis ligomis, nutukimu. Mūsų kūnas sutvertas judėjimui, o kiek raumenų ir raumenukų kasdien įdarbiname? Žmogaus elgsenos modelis gimsta smegenyse, kurios duoda komandą kūnui elgtis vienaip ar kitaip.  Ieškoti reikia ne priežasčių savo neveiklumui pateisinti, o galimybių elgtis ir gyventi taip, kad  kuo ilgiau būtume sveiki, kad be trikdžių plaktų širdis.

Laima Miežienė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė