Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet suserga 2–3 tūkstančiai žmonių. 2017 m. užregistruota 474 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2826 – Laimo liga. Lietuvos teritorijoje plačiai paplitęs pagrindinis šių ligų platintojas – Ixodes ricinus erkė, kurių aktyvusis periodas šalyje trunka nuo kovo iki lapkričio, o kartais, dėl klimato šiltėjimo ir gruodžio mėnesio pradžios. Erkės puikus ligų pernešėjas, jos maitinasi krauju, neturi priešų gamtoje, gausi šeimininkų įvairovė, ilga gyvenimo trukmė, daug palikuonių.   

  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus duomenimis 2017 m. Pakruojo rajone užregistruotas didesnis sergamumas Laimo liga (27 atvejai) palyginus su 2016 m. (24 atvejai). 59,3% visų susirgusių – darbingo amžiaus asmenys (16 atvejų), kiti pensininkai, bedarbiai, 1 moksleivis ir 1 ikimokyklinio amžiaus. Iš registruotų susirgimų 6 atvejai susiję su profesija (miškininkai, žemės ūkio darbuotojai, savanoris), 7 užsikrėtė miške grybavimo sezono metu. 14 asmenų susirgo erkei įsisiurbus gyvenamojoje aplinkoje, parkuose, poilsiavietėse.

  2017 m sergamumas erkiniu encefalitu (2 atvejai) registruotas mažesnis negu 2016 m. (6 atvejai). Susirgo darbingo amžiaus moterys, kaimo gyventojos. Visos susirgusios nebuvo pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. 

  Ne maža dalis susirgusiųjų Laimo liga ir erkiniu encefalitu, kaip galimas užsikrėtimo vietas, nurodė Pakruojo miestą, Gedžiūnų, Draumėnų, Paežerių miškus, Rozalimo miestelį ir pušyną. 2 rajono gyventojai užsikrėtė Laimo liga poilsiaudami Ukmergės ir Kupiškio rajonuose.

 Erkinis encefalitas yra viena iš sunkiausių centrinės nervų sistemos infekcijų, kuria susergama įsisiurbus infekuotai erkei, retesniais atvejais – vartojant nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, erkinio encefalito virusu užkrėstą karvių ar ožkų pieną.                                                                   

 Kadangi nėra patikimo apsaugos nuo erkių būdo, reikia imtis priemonių, padedančių išvengti erkių sukeliamų ligų. Vienintelė patikima profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito.
 Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Vakcinaciją nuo erkinio encefalito rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo erkinio encefalito praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo.
Skiepyti rekomenduojama ir vaikus nuo vienerių metų amžiaus. Skiepų nuo Laimo ligos nėra sukurta.

 Būtinai turėtų pasiskiepyti dirbantieji endeminėse vietovėse, t.y. miškuose, parkuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“,  asmenys, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje bei yra  galimas erkių įsisiurbimas, skiepijami darbdavio lėšomis. Prieš skiepijantis, kaip ir bet kokiomis kitomis vakcinomis, nepriklausomai nuo amžiaus, būtina, kad  šeimos gydytojas įvertintų skiepijamo asmens sveikatos būklę. Įmonių ar įstaigų darbuotojai, kurie didžiąją dalį darbo dienos praleidžia gamtinėse zonose, turi būti aprūpinti prevencinėmis priemonėmis, mažinančiomis erkių įsisiurbimo ir jų platinamų ligų užsikrėtimo riziką, darbdavio lėšomis.

  Skiepytis patartina ir keliaujant į endemines teritorijas – šalis, kuriose erkinio encefalito virusas yra paplitęs: Rusiją, Latviją, Estiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Slovakiją, Švediją, Suomiją ir kt.

  Kadangi iksodinių erkių populiacija turi tendenciją didėti, labai svarbu sudaryti nepalankias sąlygas erkių egzistavimui ir vystymuisi. Viena iš efektyviausiai erkių gausą mažinančių priemonių yra tinkama aplinkos priežiūra:

• tinkama parkų, poilsio, sporto vietų, vaikų įstaigų teritorijų, kapinių, kolektyvinių sodų ir aplink juos esančių plotų bei kitų dažnai žmonių lankomų  želdynų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.
• buitinių atliekų sąvartynų likvidavimas, graužikų (kadangi jie privilioja graužikus, kurie ant savo kailio perneša ir platina erkes) populiacijos reguliavimas (deratizacija);

   Nepasiskiepijusiems asmenims rekomenduojamos individualios apsaugos priemonės. Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti. Iškylaujant būtina dėvėti tinkamą aprangą: uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Einant į gamtą apsivilkti šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkė pastebima ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.
Po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.
Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones – repelentus.

  Repelentais apsaugomos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima padengti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
  Maistui vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

  Savivaldybės gydytojo informacija

Žemėlapis apie erkių paplitimą Pakruojo rajone