Kovo 24-oji, kaip Pasaulinė tuberkuliozės diena pasirinkta todėl, kad 1882 m. šią dieną daktaras. Robertas Kochas paskelbė atradęs bakteriją, kuri sukelia tuberkuliozę. Būtent šis atradimas padėjo tolesnius tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo vystymo pagrindus. Vokiečių mokslininkui dr. R. Kochui už tuberkuliozės tyrimus 1905 m. įteikta Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje.

    Šiemet Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) kviečia ieškoti lyderių, kurie padėtų kurti pasaulį be tuberkuliozės. PSO duomenimis, Europos regione TB išlieka pagrindiniu visuomenės sveikatos iššūkiu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuva pagal sergamumo tuberkulioze rodiklius patenka į rizikingiausių Europos valstybių sąrašą.
       2016 m. Europoje registruota 290 tūkst. TB atvejų bei 26 tūkst. mirčių nuo tuberkuliozės. Dauguma (83 proc.) TB atvejų registruojami aštuoniolikoje šalių, į kurių sąrašą patenka ir Lietuva.
      Tuberkuliozės paplitimas Europos šalyse palaipsniui, kasmet mažėja po 4,5 proc.. Lietuvoje šis rodiklis yra panašus ir siekia atitinkamai 4,2 proc. Estijoje (9,6 proc.) ir Latvijoje (8,9 proc.) šis rodiklis dvigubai aukštesnis. Siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus ir „The end TB“ strategiją – įveikti tuberkuliozę, metinė rodiklio mažėjimo tendencija turėtų siekti mažiausiai 10 proc.
     Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2016 m. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse sergamumo tuberkulioze rodiklis siekė 10,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis daugiau kaip keturis kartus aukštesnis ir atitinkamai siekia 46,6 atv./100 tūkst. gyventojų. 2016 m. Pakruojo rajono savivaldybės sergamumo tuberkulioze rodiklis siekė 72,7/100 tūkst. gyventojų, ir šalies vidurkį viršijo 1,5 karto.

                      Sergamumas tuberkulioze Šiaulių apskrityje 100 000 gyv. lentelę rasite čia.

 

Pakruojo rajone 2017 metais buvo registruoti 9 nauji tuberkuliozės atvejai (2016 m. 11 atvejų, 2015m. 7 atvejai, 2014 m. 18 atvejų). 2014–2016 m. sergančiųjų tuberkulioze didžiąją dalį sudarė kaime gyvenantys, darbingi, tačiau nedirbantys, dažnai turintys žalingų įpročių vyrai:

                      Sergamumo tuberkulioze rodikliai 2014-2016 m. Pakruojo r. savivaldybėje rasite čia.

   

      Tuberkuliozė (TB) – užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis. TB bakterijos dažniausiai puola plaučius, bet jos gali pažeisti ir kitus vidaus organus, pavyzdžiui, inkstus, stuburo ar galvos smegenis. Negydoma tinkamai tuberkuliozė gali būti mirtina.

     Ne visi užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis suserga šia liga. Tuberkulioze užsikrėtę, bet šia liga nesergantys, žmonės nieko nejunta ir gali niekada nesusirgti. Infekuoti tuberkuliozės bakterijomis asmenys gali jausti neaukštą temperatūrą, bendrą silpnumą, tačiau jiems nerandama lokalių tuberkuliozės pažeidimų, jie neplatina tuberkuliozės bakterijų. Dažniausiai jiems būna teigiamas odos testas ir normali krūtinės rentgeno nuotrauka, skreplių tyrimas.

    Tuberkuliozės bakterijas platina tik sergantieji atvira plaučių tuberkulioze. Asmens sergančio atvira plaučių tuberkuliozės forma pagrindiniai požymiai: sunkus kosulys, kuris trunka 3 ir daugiau savaičių, skausmas krūtinėje, kraujo ar skreplių atkosėjimas, silpnumas ar nuovargis, svorio kritimas, apetito stoka, drebulys, karščiavimas, naktinis prakaitavimas. Labai tikėtina, kad tuberkulioze perduos tiems, su kuriais leidžia laiką kasdien. Tai šeimos nariai, draugai, bendradarbiai ar mokyklos draugai. Tuberkuliozė plinta oru iš vieno asmens kitam. Bakterijos patenka į orą, kai plaučių ar gerklų tuberkulioze sergantis asmuo kosėja, čiaudi, kalba, dainuoja. Šalia esantys žmonės gali įkvėpti šių bakterijų ir užsikrėsti. Žmogui įkvėpus tuberkuliozės bakterijų, jos nusėda plaučiuose ir pradeda daugintis. Iš plaučių per kraują jos gali patekti į kitus organus, pavyzdžiui, inkstus, stuburo ir galvos smegenis.   

     Kai kurie žmonės suserga tuberkulioze netrukus po užsikrėtimo (per kelias savaites) jų imuninei sistemai dar nepradėjus kovoti su bakterijomis. Kiti – po keleto metų, imuninei sistemai nusilpus dėl kokių nors kitų priežasčių. Tačiau dauguma tuberkuliozės bakterijomis užsikrėtusių žmonių ja nesuserga, kadangi užsikrėstų žmonių organizmas sugeba kovoti su bakterijomis ir neleidžia joms augti. Bakterijos tampa neaktyvios, bet jos išlieka gyvos organizme ir gali suaktyvėti vėliau.

    Kokie asmenys turi didžiausią riziką susirgti tuberkulioze?

• Asmenys, turėję artimą sąlytį (ilgai ir artimai bendravę) su sergančiuoju atvira plaučių TB;
• Asmenys, infekuoti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV);
• Asmenys, turintys priklausomybių, pvz., alkoholiui;
• Vaikai;
• Imigrantai iš šalių, kuriose didelis sergamumas TB.

 

        Tikrintis, ar neserga tuberkulioze, privalo asmenys, dirbantys maisto tvarkymo įmonėse, sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, teikiantys paslaugas gyventojams.

        Pasitikrinti dėl tuberkuliozės reikėtų, jeigu:

• jūs daug laiko praleidote su asmeniu, kuris, kaip žinoma ar įtariama, serga tuberkulioze;
• esate užsikrėtęs ŽIV ar turite kitų sveikatos sutrikimų, kurie silpnina imuninę sistemą ir kelia jums grėsmę susirgti tuberkulioze;
• jums yra pasireiškę tuberkuliozės simptomai: kosulys, trunkantis ilgiau nei 2-3 savaites;
• buvote ar esate šalies, kurioje tuberkuliozė yra labai paplitusi (daugiausia Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino šalyse, Afrikoje, Azijoje, Rytų Europoje ir Rusijoje);
• jūs gyvenate laikinuose nakvynės namuose, migrantų stovykloje, kalėjime ar pataisos namuose, taip pat slaugos namuose, kur tuberkuliozės paplitimas yra didesnis;
• daug ir seniai rūkote, piktnaudžiaujate alkoholiu, švirkščiatės narkotikus.

 

      Siekiant užtikrinti efektyvią tuberkuliozės profilaktiką ir kontrolę, mažinti tuberkuliozės plitimą, bei kuo anksčiau išaiškinti užsikrėtusių vaikų skaičių ir pradėti gydymą, vadovaujamasi 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1249. Kasmet Lietuvoje valstybės lėšomis atliekamas tuberkulino mėginys 7 metų amžiaus vaikams ir vaikams, priklausantiems rizikos grupėms.

      Gera patalpų ventiliacija taip pat sumažina susidūrimo su TB užkratu riziką žmonių susibūrimo vietose. Vėdinant patalpas ne tik sumažėja mikroorganizmų koncentracija ore, bet ir pagerėja bendra patalpų oro kokybė, sumažėja oro užterštumas ir kvapai.

 

 

Savivaldybės gydytojo informacija