Natūralu vasarą mėgautis šiluma, pasilepinti saulutėje ar maudynėmis atviruose vandens telkiniuose, o išsiilgę saulėtų ir šiltų dienų, stačia galva neriame į vasaros teikiamus malonumus. Kad vasaros džiaugsmai neapkarstų, tenka prisiminti ir pasirūpinti sveikatai saugiu poilsiu bei pramogomis. Ar visi pakankamai turime žinių, kaip nepakenkti savo sveikatai, kai užklups vasariška kaitra?

  Neigiamas karščio poveikis sveikatai pastebimas oro temperatūrai lauke gerokai šoktelėjus virš vidutinės. Jau antrąją karščio dieną mirčių skaičius išauga apie 15 proc. Kaitra, trunkanti ilgiau nei 5 dienas, lemia nuo 1,5 iki 5 kartų didesnį neigiamą poveikį sveikatai.

   Esant karščiams daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų – magnio ir kalio. Būtent šios medžiagos reikalingos normalaus širdies darbo palaikymui, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita. Didžiausia mirtingumo ir sergamumo rizika dėl karščio yra vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems asmenims, kurie jau anksčiau sirgo arba serga širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujotakos, kvėpavimo takų sistemų ligomis bei turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų. Taip pat sergantiems onkologinėmis ligomis bei cukriniu diabetu, besilaukiančioms moterims.

   Saulės smūgis gali ištikti, kai dėl tiesioginių saulės spindulių perkaista nepridengta galvos sritis, sprandas – padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Ištikus saulės smūgiui staiga pradeda skaudėti ir svaigti galva, žmogų apima bendras silpnumas, pasireiškia pykinimas, vėmimas, pradeda zvimbti ausyse, mirgėti akyse, išbąla veidas, išpila šaltas prakaitas, žmogus gali netekti sąmonės. Laiku nesuteikus pagalbos žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (pabrinkimo). Dažniausiai šilumos ir saulės smūgiai ištinka kartu. Sunkiausias karščio sukeltas sindromas – tai šiluminis smūgis, kai dėl karščio staiga sutrinka viso organizmo termoreguliacija, išsivysto ūmus centrinės nervų sistemos nepakankamumas, sutrinka visos gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos. Šilumos smūgio simptomai yra kūno temperatūros pakilimas iki 40°C, paraudusi, karšta, sausa oda, galvos skausmas, svaigimas, sutrinka koordinacija ir orientacija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, mieguistumas, vangumas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, sąmonės pritemimas ar netekimas. Jeigu nepavyko išvengti šilumos smūgio ir nukentėjusysis yra sąmoningas, pirmiausia reikia jį nuvesti į pavėsį, duoti atsigerti vėsaus vandens. Jeigu nukentėjusysis nuo šilumos ar saulės smūgio neteko sąmonės, reikia kuo skubiau jį gabenti į pavėsį, atlaisvinti rūbus, paguldyti ant šono, vėdinti, apkloti vėsiu vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu bei skubiai kviesti greitąją pagalbą numeriu 112 arba patiems gabenti į artimiausios gydymo įstaigos priimamąjį. Laiku nesuteikus pagalbos žmogus gali mirti.

   Siekiant išvengti perkaitimo saulėtą ir karštą dieną, rekomenduojama vėdinti patalpas, riboti buvimą kaitroje, nedirbti sunkaus fizinio darbo, neužsiiminėti sekinančia sportine veikla, dėvėti galvos apdangalą, vilkėti šviesius, natūralaus pluošto laisvesnius rūbus, gerti daug tyro arba silpnos mineralizacijos vandens, vengti gerti limonadų ar kitokių saldintų ar gazuotų gėrimų bei alkoholinių gėrimų. Individualus vandens poreikis žmogui per parą yra apskaičiuojamas savo kūno svorį (kg) dauginant iš 30 ml (vidutiniškai tiek mililitrų vandens reikia kūno masės vienam kilogramui).

   Dėmesio tiems, kurie norite išmokti ar pagerinti jau turimus savo pirmosios pagalbos įgūdžius: visą rugpjūčio mėnesį esate kviečiami į pirmosios pagalbos teikimo mokymus Visuomenės sveikatos biure L. Giros g. 3, Pakruojis. Atvykite šeimomis ir/ar su draugais, grupelėmis ir/ar pavieniai asmenys. Būtina išankstinė registracija. Biuro tel. (8 421) 52 097. Suderinsime laiką dėl mokymų. Mokymams naudosime manekeną, defibriliatorių ir kitas mokymo priemones bei pasidalinsime gerąja patirtimi. Mokymai nemokami, skiriami saugiai vasarai bei traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai.

 

Laima Miežienė

sveikatos stebėsenos specialistė