Mūsų šalyje, kintant socialinėms ir ekonominėms sąlygoms, tam tikros asmenų grupės jaučiasi nesaugios, joms sunku prisitaikyti prie socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių. Minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, norisi dar kartą paanalizuoti savižudybių priežastis bei ieškoti problemos sprendimo būdų. Neigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai turi gilėjanti socialinė nelygybė šalyje bei daug kitų dvasinių priežasčių, kurios lemia vieną ar kitą pasirinkimą. Nors 2017 m. Lietuvoje buvo mažiausiai savižudybių nuo Nepriklausomybės atkūrimo – 748 (arba 26,45 mirtys 100 tūkst. gyventojų), tarptautiniu mastu Lietuva vis dar yra pirmajame dešimtuke pagal savanoriškų mirčių skaičių. Vis dėlto 2018 m. 31 savivaldybėje savižudybių sumažėjo, o 3 – nenusižudė nė  vienas žmogus. Tačiau beveik kas trečioje savivaldybėje jų padaugėjo.

Savižudybė yra labai sudėtingas kompleksinis reiškinys, kuriam paaiškinti nėra lengvų ir greitų atsakymų. Emocinis nestabilumas ir lengvas mirtį galinčių sukelti priemonių prieinamumas, netinkamas žiniasklaidos informavimas apie savižudybes (konkretaus įvykio detalizavimas) – tik dalis rizikos faktorių, skatinančių savižudybių paplitimą. Du kartus daugiau savižudybių įvyksta kaimo vietovėse. Be to, 5 kartus dažniau nusižudo vyrai negu moterys.

Higienos instituto  Sveikatos informacijos centro duomenimis 2017 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 1256 bandymai nusižudyti. Didžiausiais rodikliais išsiskyrė Rokiškio r., Elektrėnų, Trakų, Šalčininkų r. savivaldybės, kuriose 100 000 gyventojų teko 79–100 bandymų žudytis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1256 bandymuose žudytis dalyvavo 1171 asmuo, kas reiškia, kad 85 asmenys tai darė ne vieną kartą.

Pakruojo rajono savivaldybėje savižudybių bumas buvo 2016 m. (nusižudė 15 asmenų). 2017 m. buvo 11 atvejų, o 2015 – 7 savižudybių atvejai. Bandymų žudytis 2018 m. mūsų savivaldybėje nebuvo registruota.

Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek mūsų savivaldybėje savižudybių prevencijai ES fondo lėšomis vykdomi savižudybių intervencijos įgūdžių mokymai, kad kuo daugiau asmenų būtų pasirengusių pastebėti galimos savižudybės pasireiškimo požymius tiek artimoje aplinkoje, tiek bendruomenėse bei įvairiuose kolektyvuose. Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo lėšomis Visuomenės sveikatos biuras organizavo ASIST ir safeTLK mokymus, kurių metu buvo apmokyta apie 360 įvairių sričių specialistų, kuriems dažniau nei kitiems yra tikimybė susidurti su socialiai pažeidžiamomis žmonių grupėmis ar pavieniais krizės ištiktais atvejais. Mokymų metu buvo mokoma, kaip atpažinti asmenis, turinčius suicidinių ketinimų, kaip tam užkirsti kelią, nukreipiant asmenį specializuotai pagalbai gauti.

Šiuo metu Pakruojo r. savivaldybės gyventojai kviečiami registruotis nemokamoms, į Biurą atvykstančio psichologo-psichoterapeuto individualioms ir (arba) grupinėms konsultacijoms visuomenės sveikatos biure tel. +370 68 729 120.

Laima Miežienė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė