Daugelis žmonių kartasi jaučiasi prislėgti ar jaučia vienokį ar kitokį nerimą. Artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas, sveikatos sutrikimai ir kiti sukrėtimai gali priversti žmogų pasijusti liūdnu, vienišu, nusivylusiu, neramiu. Šie jausmai yra normalios reakcijos į gyvenime patiriamą stresą. Deja, kartais atsitinka taip, kad žmonės šias neigiamas emocijas ima jausti kasdien, be jokios realios priežasties.
   Preliminariais skaičiavimais daugiau nei 350 mln. įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje patiria įvairius depresijos simptomus. Ligos priežastys iki šiol nėra gerai žinomos, tačiau manoma, kad ji susijusi su neurotransmiterių (serotonino, norepinefrino ir dopamino) balanso smegenyse sutrikimais.
Sezoniniai nuotaikos sutrikimai pasireiškia tamsiojo sezono periodu – rudens, žiemos mėnesiais, kuomet yra mažiau natūralios saulės šviesos. Atėjus pavasariui, vasarai, sezoninė depresija paprastai praeina, ar jos simptomai reikšmingai sumažėja. Nepageidaujami nuotaikos reguliavimo sutrikimai dažniausiai diagnozuojami vaikams ir paaugliams. Be abejo, ne visiems sergantiems būtinai turi pasireikšti visi simptomai. Depresijos požymiai taip pat gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties, kitų ligų.
   Klinikinė (didžioji) depresija yra rečiau pasitaikanti nei lengva ar vidutinė depresija, tačiau jos simptomai yra intensyvūs ir nesiliaujantys, pasireiškia ne trumpiau kaip 2 savaites, ji pasireiškia nuovargiu ir energijos neturėjimas beveik kiekvieną dieną, sutrikusiu gebėjimu susitelkti, apsispręsti, miego sutrikimais – nemiga ar per daug miego beveik kiekvieną dieną, nerimu beveik kiekvieną dieną, nesugebėjimu atsipalaiduoti ir pailsėti, pasikartojančiomis mintimis apie mirtį ir savižudybę.
    Psichozinė depresija pasireiškia tada, kai žmogus kenčia nuo klinikinės depresijos kartu su pasireiškiančiais psichozės epizodais – kliedėjimu, balsais galvoje, haliucinacijomis. Dažniausiai psichozės simptomai turi depresinę „nuotaiką“, yra susiję su kalte, skurdu, ligomis.
 Sergantys bipoliniu sutrikimu (dar vadinama maniakine depresija) patiria itin didelius nuopuolius, kurie atitinka didžiosios (klinikinės) depresijos simptomus. Žmonėms su bipoliniu sutrikimu taip pat būdingas ekstremalus nuotaikos pagerėjimas – manija ar hipomanija.
    Ką daryti? Subalansuokite savo mitybos racioną. Sumažinkite neigiamai nuotaiką veikiančio maisto vartojimą – kava, alkoholis, cukrus. Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12. Pasistenkite būti fiziškai aktyvūs, sportuokite. Reguliarus fizinis aktyvumas, kovojant su depresijos simptomais, gali būti toks pats efektyvus kaip antidepresantai. Praleiskite laiką gamtoje, rūpinkitės naminiais augintiniais, galbūt savanoriaukite, pasistenkite savęs neizoliuoti nuo pasaulio.
Depresija yra labai didelis savižudybės rizikos faktorius. Jei jūsų artimas žmogus serga depresija, bet kokią užuominą apie savižudybę priimkite rimtai, kuo greičiau ieškokite pagalbos, nes depresija nėra charakterio bruožas ar nesėkmių virtinė. Tai – liga. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos. Gebėjimas jos kreiptis ir priimti yra ne silpnumo, o brandos ir racionalumo požymis.

Laima Miežienė  visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Informacijos šaltinis: sveika.lt