Gegužės pabaigoje, birželio pradžioje aukščiausia oro temperatūra sieks 30–32 laipsnius šilumos. Todėl  primename gyventojams, kad karštuoju metų laiku fizinius darbus derėtų atlikti ryte ar vakare. Karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti. Pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 valandos.

  Be to, reikėtų riboti buvimo trukmę karštoje aplinkoje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Kuo daugiau laiko reikėtų praleisti vėsesnėse patalpose ypatingai žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.  

  Kad neperkaistumėte, reikia  dėvėti natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius,  vengti drabužių iš sintetinių audinių,  patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius. Rekomenduojama avėti odinę avalynę ir pridengti  galvą apdangalu ar dėvėti kepurę. Valgykite lengvai virškinamą maistą, gerkite daug vandens ir venkite riebaus maisto. 

  Aišku, kad ne vienas gyventojas bandys vėsintis ir vandens telkiniuose. Tačiau reikia nepamirši, kad neatsargus elgesys vandenyje gali kainuoti gyvybę.     

  Didelis pavojus nuskęsti gresia vaikams, nemokantiems plaukti, besimaudantiems be suaugusiųjų priežiūros, neleistinose vietose. Vaikai vandenyje elgiasi nerūpestingai, pervertina savo jėgas, neįvertina pavojaus. Nuplaukę per toli, pavargsta ir apėmus panikai gali nuskęsti.

  Mokslininkų yra paskaičiuota, kad apie 30 proc. tokių nelaimių įvyksta dėl to, kad žmonės nemoka plaukti, tiek pat – dėl neatsargaus elgesio vandenyje, o likusi dalis susijusi su alkoholio vartojimu.

  Šiaulių apskrityje 2017 m. maudimosi sezono metu nuskendo 5 žmones, 2016 m. – 9 žmonės, 2015 m. – 4 žmones, 2014 m. – 16 žmonių, 2013 m. – 7 žmonės. Pakruojo rajone jau šias metais turime vieną skenduolį.

  Pagrindinės skendimo priežastys: sveikatos problemos; saugaus elgesio vandenyje reikalavimų nesilaikymas ar grubūs maudymosi taisyklių pažeidimai. Nuskendusiųjų skaičiaus santykis tarp vaikų ir suaugusiųjų rodo, jog pagrindinė problema šiuo metu yra ne vaikų, bet suaugusiųjų skendimai. Dažniau skęsta vyrai nei moterys. Tai  įvykstą dėl to, kad  vyrai dažniau ir ilgiau būna vandenyje, dažnai maudosi vieni, nardo ar žvejoja. Dažniau geria alkoholio prieš maudydamiesi ar irstydamiesi valtimi.

  Kad išvengtumėte skaudžių nelaimių, būtina aptverti baseinus, sodybinius tvenkinius, jei yra mažamečių vaikų.  Izoliuoti atviras vandens surinkimo talpas. Vaikus turi prižiūrėti suaugusieji, o ne bendraamžiai ar paaugliai, kai jie maudosi ar žaidžia greta vandens. Prižiūrint visą dėmesį sutelkti į vaiką: neskaityti, nežaisti kortomis, nekalbėti telefonu. Maži vaikai gali nuskęsti per 30 sekundžių 5–8 cm gylio vandenyje. Negalima vaikams maudytis vieniems ir patiems nesimaudyti nežinomose vietose. Mažiems vaikams visada būtina uždėti gelbėjimosi liemenes. Reikia įsidėmėti, kad pripučiami „ratai“, „rankovės“ yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės. Maudantis neleisti vaikams nieko kramtyti: tiek maisto, tiek kramtomosios gumos. Suaugusiems nevartoti alkoholio, kai prižiūrimi besimaudantys vaikai, prieš brendant į vandenį ar maudantis, plaukiant valtimi, žvejojant. Niekada nebristi į vandenį apsvaigus norint „atsigaivinti”.

  Maudymuisi pasirinkti žinomą vietą, geriausia, kur yra žmonių. Prieš maudantis patikrinti dugną, ar jis neužterštas stiklo šukėmis, nuolaužomis, ar nėra duobių. Prieš maudymąsi ar plaukimą valtimis įvertinti oro sąlygas: stiprūs vėjai, povandeninės srovės, žaibai yra pavojingi visiems. Vanduo neįprastos spalvos, raibuliuojantis, putojantis ar su įvairiomis nuolaužomis rodo, kad yra povandeninių srovių. Patekus į srovę, plaukti išilgai kranto tol, kol srovė sumažės, ir tik tada plaukti į krantą. Patikrinti, ar vanduo nenusekęs, jei ruošiatės šokinėti į vandenį. Nešokinėti į vandenį nuo nepritaikytų vietų: medžių, tiltų, skardžių. Daugiausia stuburo, galvos traumų įvyksta tuomet, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro. Plaukiant valtimi visada reikia dėvėti gelbėjimosi liemenes nepriklausomai nuo to, kaip toli esate nuo kranto, ar mokate plaukti, nevartoti alkoholio.

  Nelaimės atveju pirmiausia skambinti skubios pagalbos telefonu 112. Norint suteikti pagalbą skęstančiajam vandenyje, reikia pačiam mokėti gerai plaukti, žinoti visas atsargumo priemones gelbėjant, mokėti suteikti pagalbą tiesiogiai vandenyje.

   Nemokantys plaukti gali suteikti pagalbą skęstančiajam krante kviesdami į gelbėjimą kitus žmones, panaudoti įvairias priemones esančias krante.

 

PIRMOJI PAGALBA SKĘSTANČIAJAM

• Jei skęstantysis nebuvo praradęs sąmonės: nuraminti, aptrinti sausu rankšluosčiu, pervilkti sausais drabužiais, užkloti šilta antklode, duoti karštos arbatos, kavos ar raminančiųjų vaistų.
• Jei skęstantysis be sąmonės, bet pulsas ir kvėpavimas nesutrikę: paguldyti, atsegti apykaklę, masažuoti smilkinius, veidą, kutenti nosies šnerves.
• Jei skęstantysis be gyvybės požymių, sustojęs kvėpavimas ir širdies veikla: paguldyti ant kieto pagrindo, atsegti nukentėjusiojo drabužius, išvalyti iš kvėpavimo takų gleives, žoles, smėlį, pasiruošti gaivinimui.
• Geriausiai kraujo apytaka atgaivinama netiesioginiu širdies masažu. Širdis yra suspaudžiama tarp krūtinkaulio ir stuburo. Suspaudimo metu kraujas iš širdies skilvelių išvaromas, o atleidus rankas širdies skilveliai prisipildo kraujo. Nukentėjęs guldomas ant nugaros ant kieto pagrindo, apnuoginamas liemuo. Geriausia nukentėjusįjį gaivinti derinant netiesioginį širdies masažą su dirbtinu kvėpavimu: 2 įpūtimai – 30 paspaudimų.
•  Dirbtinis kvėpavimas iš burnos į burną atliekamas tada, kai sužalota krūtinės ląsta ar stuburas. Mažiems vaikams oras pučiamas apžiojus kartu burną ir nosį. Oras pučiamas natūraliu kvėpavimo ritmu - 12-20 k/min. Įpučiant orą stebime, ar pasikelia skenduolio krūtinės ląsta (tai rodo, kad įpūtėme teisingai). Skendimo atvejais klinikinė mirtis trunka ne 5–7 min., o 10–30 min. Tai priklauso nuo vandens temperatūros.

Išblyškusiųjų skenduolių gyvybinės funkcijos nutrūksta staiga, dar neišnaudojus vidinių deguonies rezervų, todėl jų klinikinė mirtis trunka ilgiau ir gaivinimo galimybės geresnės (10–15 min.) negu mėlynųjų skenduolių, kurie gelbėdamiesi sunaudoja visus vidinius deguonies išteklius (3–6 min).

Visus minėtus simptomus (šaltas vanduo, baltas ar mėlynas skenduolis, pulsas, akių vyzdžiai) nustatyti reikėtų per 20–30 sek.

 

Kaip elgtis kaitros metu /go.php/Civilines-saugos-rekomendacijos-suvestines-atmintines161105 

Saugaus elgesio vandens telkiniuose ir ant jų ledo taisyklės yra čia.

Savivaldybės gydytoja Vilma Žuvininkienė