Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ veikia paroda „Bandymas pri(si)minti“. Paroda parengta  minint menininko Vytauto Kalinausko 20-ąsias mirties metines.

Vytautas Kalinauskas

Vytautas Kalinauskas – Lietuvos grafikas, tapytojas, scenografas, gimė 1929 m. sausio 3 d. Pasvalio rajone, Joniškėlyje. Vaikystė ir paauglystė praėjo Žeimelyje. Tėvas buvo mėgėjų teatro trupės aktorius, režisierius ir organizatorius, motina turėjo gražų balsą, mokėjo daug dainų. V. Kalinauskas mirė 2001 m. birželio 14 d. Vilniuje.

Į meno pasaulį Vytautas atėjo per teatrą. 1940 m., būdamas vienuolikos metų, Žeimelio scenoje suvaidino pirmąjį savo vaidmenį (ponvaikį spektaklyje „Tadas Blinda“).

1947 m. buvo priimtas į  J. Miltinio dramos studiją Panevėžyje. 1947–1950 m. vaidino Panevėžio dramos teatre, ten dirbdamas pradėjo piešti etiudus.

1953 m., atlikęs karinę tarnybą, įstojo į Vilniaus dailės institutą ir 1958 m. baigė grafikos specialybę. Ankstyvajai grafikai būdingas racionalus, griežtas erdvės konstravimas, yra kubizmo, realizmo bruožų, vėlesniuose kūriniuose išryškėjo polinkis į sudėtingesnę, simboliškesnę raišką. Grafikos vėlyvesniuose kūriniuose ryškūs konceptualiosios dailės bruožai.

Dailininko kūrybai būdinga atlikimo technikos, stilistikos įvairovė, skirtingų raiškos priemonių derinimas viename kūrinyje, jo meninė veikla atveria daugybę netikėtumų, tačiau visada dvelkia žmogiška šiluma.

Įvairiomis technikomis dailininkas iliustravo knygas: K. Donelaičio „Jau saulelė vėl... “ (1963 m.), I. Simonaitytės „Aukštųjų Šimonių likimas“ (1966 m.), A. Pocius „Randai medyje“ (1968 m.), J. V. Getė „Faustas“ (1977 m.),  Dantės „Dieviškoji komedija“ (1987 m.),  E. Kelmickas „Žiemos parafonija“ (1997 m.).
Kartono raižinio ir mišria technika kūrė estampus (lakštinės grafikos autorinius atspaudus).
Sukūrė apie 30 spektaklių, 11 kino bei televizijos filmų scenovaizdžių.
Nuo 1957 iki 1979 m. menininkas dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje: Vilniuje, Panevėžyje, Taline, Gdanske, Varšuvoje, Elbirge, Tbilisyje ir Leningrade.
1979 m. V. Kalinauskui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
1989 m. tapo LTSR liaudies dailininku.
1997 m. skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
1999 m. apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Parengė Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vedėja D. Skrupskelytė

Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius