Viena po kitos savo veiklą planuoja plėsti žemės ūkio bendrovės: Linkuvos, Lygumų, Žvirblonių, Guostagalio. Pliusas – padaugės darbo vietų, pagerės ekonominė situacija. Dilema: kaip spręsti klausimus dėl poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Vienokia padėtis Linkuvoje – dokumentai parengti, išvados pateiktos dar 2018 metais. Kiek kitokia situacija Žvirbloniuose. Galbūt pavyks pasiekti, kad Aplinkos apsaugos agentūra nuspręstų – poveikio aplinkai vertinimas reikalingas, ir gyventojai bus išgirsti.

Poveikio aplinkai vertinimą atlikti būtina

Lapkričio 11 d. Pakruojo rajono savivaldybėje įvyko valdžios ir Žvirblonių apylinkių gyventojų susitikimas – gyventojai prašo pagalbos, nes patys jau parašę ne vieną raštą Aplinkos apsaugos agentūrai jokio atsakymo nesulaukia. Žvirblonių žemės ūkio bendrovė planuoja plėsti pieninių galvijų ūkį. Tai neramina Žvirblonių ir aplinkinių kaimų gyventojus.
    
Susitikime dalyvavo Seimo narys Antanas Matulas, meras Saulius Margis, mero pavaduotojas Virginijus Kacilevičius, tarybos narė Erika Kižienė, administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė, direktorės pavaduotojas Gintaras Šurna, Strateginės plėtros ir statybos skyriaus Architektūros poskyrio vedėjas (vyriausiasis architektas) Artūras Šukys, ekologė Kazimiera Klabienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus vedėja Danutė Tamulionienė, Žvirblonių bendruomenės ir aplinkinių kaimų atstovai.
    
Aplinkos apsaugos agentūra jau yra paskelbusi informaciją atrankai, su kuria Žvirblonių bendruomenė nesutinka. Pagrindinė to priežastis – pateikta galimai klaidinanti informacija.
    
Gyventojų teigimu, minėtame dokumente nėra informacijos apie Žvirblonių vaikų darželį, kuris nuo planuojamų statyti fermų būtų nutolęs tik 760 m, įrengtas vaikų žaidimų aikšteles, kurios būtų dar arčiau fermų, Atminimo parką, įtrauktą į rajono lankytinų objektų sąrašą (ten visai neseniai pastatytas paminklinis akmuo Nepriklausomybės Akto signatarui A. Ražauskui). Gyventojai susirūpinę Žvirbloniuose esančio vandens tvenkinio likimu. Dabar ši vieta gyventojų mėgstama laisvalaikio zona. Vandens ir oro tarša pastačius papildomus galvijų kompleksus greičiausiai būtų neišvengiama. O kur dar gyventojų žemės sklypai, kur auginamos daržovės, ganomi gyvuliai, auginami pašarai. Susitikimo metu žvirbloniečiai kalbėjo, kad jau dabar seka, kokios krypties vėjai pūs, nes nuo smarvės išeiti į lauką negali. Išsakyta ir daugiau skaudulių: sunkiasvorė technika sugadino išasfaltuotą ir savivaldybės lėšomis suremontuotą kelią, abejojama, ar laikomasi srutų laistymo plano, skaudu ir dėl bendrovės administracijos bendravimo su vietos gyventojais tono.

Savivaldybės atstovai A. Šukys ir K. Klabienė informavo, kad Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos departamentui išsiųstas raštas su pastabomis. Pastebėta, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka Pakruojo rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, pagal kuriuos esamo komplekso pastatai patenka į statybų plėtros zoną, o kita planuojamos ūkinės veiklos teritorijos dalis jau bus už statybų plėtros zonos. Už statybų plėtros zonos planuojamai ūkinei veiklai reikalingas kaimo plėtros teritorijų planavimo dokumentas – šiuo metu tokio dokumento parengta nėra.  Paprašyta patikslinti, ar yra žemės sklypų savininkų sutikimai srutų laistymui ir mėšlo kratymui, nes bendrovė dalį žemių nuomoja. Siekdama apsaugoti gyventojus nuo kvapų, savivaldybė prašė Atrankos informacijoje nurodyti, kokiu atstumu nuo Žvirblonių gyvenvietės bus laistomas ar kitaip įterpiamas skystas mėšlas. Prie šių ir kitų pastabų savivaldybė aiškiai išdėstė savo poziciją – poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas.

Tokios pat pozicijos kaip ir savivaldybė laikosi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Susitikime dalyvavusi šio centro Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus vedėja Danutė Tamulionienė  kategoriška – poveikio aplinkai vertinimas turi būti. Jei Aplinkos apsaugos agentūra nuspręs, kad to nereikia, Visuomenės sveikatos centras, vykdantis visuomenės sveikatos saugos kontrolę, reikalaus, kad agentūra parengtų ataskaitą dėl planuojamos ūkinės plėtros poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
    
Pakruojo rajono savivaldybė supranta gyventojus ir juos palaiko. Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros žodis bus galutinis. Šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia agentūrai priimti sprendimus, kurie ne visada palankūs žmonėms. Reikia tikėtis, kad į savivaldybės pateiktas pastabas ir gyventojų raštus bus atsižvelgta. Seimo narys A. Matulas pažadėjo inicijuoti susitikimą su žemės ūkio ir aplinkos ministrais, savivaldybės administracija padės gyventojams parengti dokumentus. Seimo narys dėl pateiktų neteisingų duomenų siūlė gyventojams kreiptis į teismą, nes tai, anot jo, prilygsta dokumentų klastojimui. Pakruojo rajono savivaldybės meras S. Margis paragino Seimo narį inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių gyvulininkystės kompleksų plėtrą, pakeitimą. Mero manymu, turi būti atsižvelgiama į gyventojų lūkesčius ir norą gyventi sveikoje aplinkoje.

Linkuvos gyventojai teigė nenuleisiantys rankų

Lapkričio 13 d. Pakruojo rajono savivaldybėje lankėsi Linkuvos bendruomenės atstovai. Su jais susitiko administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė, direktorės pavaduotojas Gintaras Šurna, Strateginės plėtros ir statybos skyriaus Architektūros poskyrio vedėjas (vyriausiasis architektas) Artūras Šukys, ekologė Kazimiera Klabienė ir Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus kultūros paveldo vyriausiasis specialistas, laikinai einantis skyriaus vedėjo pareigas, Mindaugas Veliulis. Į susitikimą buvo atvykusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus vedėja Danutė Tamulionienė ir specialistės iš šio departamento.

Svarstytas klausimas dėl Linkuvos žemės ūkio bendrovės ūkinės veiklos plėtros. Gyventojų teigimu, pagrindinė problema – ne ūkio plėtra, o pasirinkta vieta. Dar vienas svarbus rodiklis, keliantis didžiausią gyventojų nerimą, gyvenimo kokybės klausimas – kas norės gyventi Linkuvoje dar labiau padidinus laikomų galvijų skaičių, kai jau ir dabar laistomų srutų smarvė veja iš namų. Tai jau ne pirmas susitikimas su gyventojais, tačiau ir šio susitikimo metu dar kartą buvo aptarta, kas padaryta nuo momento, kai Pakruojo rajono Linkuvos žemės ūkio bendrovė (toliau – Linkuvos ŽŪB) Laiškonių kaime numatė statyti pieninių galvijų auginimo kompleksą.

Gyventojai pikti, nes informacija, jų nuomone, buvo skelbiama netinkamai, visuomenė nieko apie planuojamus susirinkimus nežinojo, todėl dėl numatomo statyti pieninių galvijų auginimo komplekso statybos vietai pastabų, pasiūlymų neteikė. Tačiau informacija buvo skelbiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis.

Gyventojai priekaištavo administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams ir Linkuvos seniūnijai dėl neveiksnumo. Tačiau šios institucijos savo funkcijas atlieka vadovaudamosi galiojančiais teisės aktais, o ne emocijomis. Tai buvo mėginta paaiškinti žmonėms salėje. Susitikimo metu savivaldybės architektas ir ekologė paaiškino, kokios buvo teiktos pastabos dėl poveikio aplinkai vertinimo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės aiškino gyventojams, kokios yra poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kaip nustatomos sanitarinės zonos ir paantrino savivaldybės specialistams, kad galutinį sprendimą priima Aplinkos apsaugos agentūra.

Gyventojams pasiūlyta kreiptis į aplinkos ministrą, minėtą agentūrą ir projekto užsakovą – Linkuvos žemės ūkio bendrovę.

Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus informacija