Sausio 30 d. Šiauliuose surengtame apskrities savivaldybių merų ir Seimo narių pasitarime aptarta dvinarės rinkliavos už komunalines atliekas aktualija. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorė Jolita Šalkauskienė pristatė situaciją ir įvardijo problemas.

Pasitarime dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės nariai, savivaldybių atstovai, atliekų tvarkytojai.

Savivaldybės atliko 90 procentų namų darbų dvinarei rinkliavai įvesti – nupirkta programinė įranga, identifikuojami konteineriai, kad galima būtų apskaičiuoti rinkliavos mokėtojo surenkamų atliekų kiekius, atliekami rinkliavos dydžio skaičiavimai, rengiami nuostatai bei metodika.

Vyriausybės 2016 metų balandžio 20 dienos nutarimu buvo patvirtintos rinkliavos nustatymo naujos taisyklės. Dvinare rinkliava norima skatinti atliekas rūšiuoti ir mažinti srautus į sąvartyną. Ji turėjo būti įvesti nuo šių metų sausio 1 dienos.
Pasitarime argumentuota, jog taisykles reikia keisti, nes yra taisytinų vietų. Kitaip dvinarė rinkliava bus įvesta formaliai, o realiai neveiks.

„Šiaulių regiono situacija skiriasi nuo kitų regionų ir nenorime, kad sukurta sistema būtų iškraipyta. – sakė J. Šalkauskienė. – Regione rinkliava apmokestinama pagal deklaruotų gyventojų skaičių butuose, individualiose valdose, o įmonės apmokestintos pagal darbuotojų skaičių – ne pagal patalpų plotą ar turto vienetus, kaip kitur.“

Naujose taisyklėse eliminuojama juridinių asmenų sąvoka.
„Reikalaujama, kad rinkliavą mokėtų nekilnojamojo turto savininkai, – pabrėžė ŠRATC vadovė. – Mokėtojų padaugėtų 33 procentais. Bet turės mokėti už objektus, kurie negeneruoja komunalinių atliekų, pavyzdžiui, vandens bokštus ar transformatorines.“

Svarstyta, jog juridiniai asmenys pastoviąją dalį mokėtų pagal darbuotojų skaičių. Bet nėra nekilnojamojo turto duomenų bazės, susietos su darbuotojų skaičiumi.

intamoji dalis skaičiuojama nuo užpildytų atliekų konteinerių tūrio ar svorio ir išvežimų dažnio.

Geriausia situacija yra individualiose valdose, kurios beveik visos aprūpintos rūšiavimo konteineriais. Per 70 procentų individualių konteinerių jau yra identifikuota ir galima stebėti, kokius kiekius komunalinių atliekų perduoda atliekų turėtojai tvarkymui.

Dvinarės rinkliavos privalumų nėra kaip pritaikyti daugiabučių gyventojams, kol jie naudojasi kolektyviniais konteineriais. Rakinamų konteinerių aikštelės atsiras tik 2018 metų pabaigoje.

ŠRATC teikia siūlymus taisyklėse įvardyti juridinius asmenis atliekų turėtojais ir neapmokestinti objektų, kurie negeneruoja atliekų.

„Gal būtų verta įgyvendinti dvinarės rinkliavos pilotinį projektą? Gal tai gali būti atlikta kurioje nors regiono savivaldybėje“, – siūlė ŠRATC vadovė.

„Dvinarę rinkliavą greičiausiai įsivesime, – teigė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Šiaulių regiono plėtros tarybos pirmininkas. – Bet tą klausimą atskirai sprendžia kiekviena savivaldybė – nors valstybė viena. Sistema galutinai nesukurta.“

Jis pabrėžė, jog klausimai keliami, tikintis, jog valstybės lygmeniu bus pradėta mąstyti, kaip turi veikti sistema, kad iš tiesų skatintų rūšiuoti atliekas ir perdirbti antrines žaliavas.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika, raginęs kuo greičiau įvesti dvinarę rinkliavą, vėliau sutiko, jog yra taisytinų dalykų.

„Iš tiesų, turime gauti atsakymą dėl verslo subjektų, ir tų objektų, kurie aplinkos neteršia, atliekų negeneruoja“, – sakė jis.

Kiti Seimo nariai patikino, jog inicijuos Vyriausybės nutarimo dėl dvinarės rinkliavos atšaukimą.

ŠRATC informacija