Pagal 2014–2020 m. Valstybinį atliekų tvarkymo planą, daugiau nei 50 tūkst. gyventojų turinčiuose Lietuvos miestuose jau nuo praėjusių 2019 metų turėjo pradėti veikti maisto atliekų surinkimo sistema, kuri gyventojams leistų atskirai rūšiuoti maisto ir bioskaidžias atliekas. Paprasčiau tariant, į atskirą konteinerį rūšiuoti reikia virtuvės maisto likučius. Nors mažesniems rajonams, o tarp tokių – ir Pakruojo, ši taisyklė dar negalioja, yra didelė tikimybė, kad jau nuo 2024-ųjų maisto atliekų surinkimas, rūšiavimas ir apdorojimas taps privalomu nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus rajone. Šią prievolę numato Europos sąjungos direktyvos, reguliuojančios taršos mažinimą. Keliolikoje šalies savivaldybių ši sistema jau įdiegta, tačiau didžioji dalis dar svarsto kaip reikės tvarkyti maisto atliekas siekiant išvengti gyventojams dar labiau kylančio rinkliavos mokesčio. Visoms Šiaulių regiono savivaldybėms, atsižvelgiant į būsimus reikalavimus, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) jau pasiūlė jungtis prie projekto „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto/virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“, kuriuo ruošiamasi sukurti vieningą maisto atliekų surinkimo ir apdorojimo sistemą. Praėjusiame nuotoliniame rajono tarybos posėdyje dauguma tarybos narių nepritarė tokiam prisidėjimui ir pasiūlė ieškoti kitų alternatyvų būsimam maisto atliekų tvarkymui.

Minėtas ŠRATC projektas didele dalimi finansuojamas Europos sąjungos (ES) lėšomis, tačiau prie jo regiono savivaldybės turi prisidėti ir savo finansais, pavyzdžiui, mūsų savivaldybei pradžiai tai kainuotų 21 811, 76 eurus. Gavus ES lėšas ir savivaldybių paramą, ŠRATC įsigytų maisto atliekų rūšiavimui reikalingus įrenginius – smulkintuvą, skyriklį, maišytuvą, sijotuvą, be to būtų įrengta tokių atliekų priėmimo ir laikymo zona.

Dar gerokai prieš tarybos posėdį apie šį projektą diskutuota komitetuose, taip pat ir nuotoliniame susitikime su ŠRATC direktoriumi Žilvinu Šilgaliu. Tarybos nariai kėlė daugybę klausimų apie projekto naudą: ar tikrai kaimiškame rajone reikia atskirų konteinerių maisto atliekoms? Kiek maisto atliekų gyventojai sukaupia per savaitę/mėnesį/pusmetį? O kiek kompostuoja? Anot ŠRATC atstovų, žinoma, kad maisto atliekos galėtų būti renkamos dukart per savaitę atskiru transportu. Be to kol kas tik iš Pakruojo miesto gyventojų, ateityje  galbūt ir iš Linkuvos, tačiau rinkliavos mokesčio padidėjimas dėl naujos paslaugos paliestų visus rajono gyventojus, nors didelė dalis ja net nepasinaudotų. Nors tikslių paskaičiavimų nėra, rinkliava už atliekas prie jau dabar mokamos sumos, už metus galimai padidėtų 3 eurais. Rajono tarybos nariams tik daliai gyventojų suteikiama maisto atliekų surinkimo paslauga, už kurią „solidariai“ turėtų mokėti visi, pasirodė nesąžininga. Būtina įvertinti ir tai, kad prievolė pradėti rūšiuoti maisto atliekas, kaip jau minėta, galėtų įsigalioti tik nuo 2024-ųjų, tad dar yra šiek tiek laiko paieškoti alternatyvų. Pasižvalgius į kitas šalies savivaldybes, matyti įvairių pavyzdžių – dalis planuoja naudotis privačių įmonių, tvarkančių tokias atliekas paslaugomis, dalis planuoja tvarkytis pačios – t.y. savivaldybių įmonės (kaip „Pakruojo komunalininkas“) galėtų surinkti, išrūšiuoti ir pervežti maisto atliekas į tvarkymo vietas.

Analizuojant pateikto projekto dokumentus, klausimų sukėlė ir pateikti nepamatuotai dideli planuojami surinkti maisto atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, mūsų savivaldybei numatyti rodikliai: 2023 metais iš Pakruojo rajono turėtų būti surenkama 137 tonos, 2025 metais – 336 tonos, o 2030 metais – 316 tonų vien maisto atliekų.

Projekto aprašyme teigiama, kad siekiama sukurti maisto/virtuvės atliekų apdorojimo pajėgumus. Įgyvendinus projektą biologiškai skaidžios maisto/virtuvės atliekos nebepateks į mišrių komunalinių atliekų srautą, todėl sumažės bendras atliekų kiekis. Atitinkamai tai lems mažesnes operavimo bei sąvartyno eksploatavimo išlaidas bei mažesnę aplinkos taršą. Vis dėlto, kaip jau minėta, nors atliekų, patenkančių į sąvartyną ir sumažėtų, rinkliava už atliekas dėl naujos paslaugos padidėtų.

Svarstant šį klausimą nuotoliniame tarybos posėdyje, dauguma tarybos narių pakartotinai kėlė klausimus ir išsakė savo nuomonę. „Visame pasaulyje nuolat kalbama apie ekologiją, sutrumpintą maisto grandinę. Turime siekti apskritai nebeišmesti maisto, o šis projektas, matant, kiek planuojama surinkti maisto atliekų, atvirkščiai, tarsi skatina pasiekti tokius skaičius“,- sakė Austėja Miknevičiūtė. Tarybos narė taip pat trumpai papasakojo ir apie didžiuosiuose šalies miestuose jau praktikuojamą kompostavimą butuose, kai maisto atliekas perdirba specialioje dėžėje gyvenantys Kalifornijos sliekai. Jų naudą neabejotinai jau yra įvertinę dalis rajono gyventojų, besirūpinančių tinkamu žaliųjų atliekų kompostavimu. Tarybos narys Kęstutis Malinauskas pripažino, kad Kalifornijos sliekai jam taip pat seniai ne naujovė. Paminėjo ir tai, kad nors dalis pakruojiečių gyvena butuose, turi sodus, kur ir kompostuoja bioskaidžias atliekas, taip elgiasi ir pats, manantis, kad visiems rajono gyventojams mokėti už dalį, kurie gal ir pasinaudotų šia paslauga, tikrai nesąžininga. Jam pritarė ir Rasutė Anušauskienė, Virginija Kazlauskienė, kaip ir kitų alternatyvų šiam projektui siūlė ieškoti Audrius Kazlauskas, Rūta Sausienė. Už solidarų požiūrį kolegoms dėkojo ir Gediminas Grybė.

Meras Saulius Margis taip pat nepalaikė prisidėjimo prie ŠRATC projekto: „Laiko iki 2024-ųjų dar yra. Iki tol neprivalome imtis atskiro maisto atliekų rūšiavimo, be to gyvename kaimiškame rajone, ir gyventojams maisto atliekas leidžiama kompostuoti kartu su žaliosiomis atliekomis, ką dauguma ir daro. Sunku prognozuoti kaip iki 2024-ųjų gali pasikeisti ir norminiai aktai, ir taisyklės“. Mero teigimu, svarbiausia atliekų surinkimą ir tvarkymą optimizuoti taip, kad rinkliavos kaina gyventojams daugiau nedidėtų. Viena iš alternatyvų – maisto atliekų surinkimą ir rūšiavimą patikėti UAB „Pakruojo komunalininkas“, galbūt atsiras ir kitų variantų.

Reikia paminėti ir tai, kad per eilę metų savivaldybė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui įsiskolino dideles sumas. 2019 metų kovą, prasidėjus kadencijai, perimta 335 tūkst. skola, paskutinėmis 2020-ųjų dienomis savivaldybė ŠRATC skolinga 256 tūkst. eurų. „Siekiant sureguliuoti atliekų surinkimą ir tvarkymą taip, kad surinkta rinkliava padengtų atliekų tvarkymo kaštus, kartu būtina dėmesį skirti ir skolos grąžinimui. Vertinant turimas galimybes, reikia dirbti ūkiškai“,- po posėdžio sakė meras. Skola padengiama rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

Nors beveik visi tarybos nariai įsiskolinimo mažinimą ir kitokių alternatyvų paiešką maisto atliekų tvarkymui laiko prioritetu, du tarybos nariai – Saulius Gegieckas ir Artūras Jacevičius matė maisto atliekų projekto naudą ir posėdžio metu pritarė jo įgyvendinimui, balsuodami už.

Mero padėjėja Simona Lipskytė