Pakruojo ekipažas įvairus – nuo gimnazisto iki senjoro, bet įdomaus, vienur ar kitur, rado kiekvienas. Visi kelionės etapai turi sąsają – sovietmečio įspaudas mūsų kultūros raidoje ir žmonių likimuose…  Visi objektai atspindi pasipriešinimą okupacinės valdžios skleistai propagandai ir siekį, kad nebūtų sunaikintos mūsų tautos dvasinės vertybės.

1. 1979 m. spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje, po namu iškastame požemyje, įrengė slaptą spaustuvę. Joje sovietmečiu spausdino patriotinio ir religinio turinio leidinius, kas buvo labai svarbu kovojant dėl Lietuvos laisvės. Sutarę bendradarbiauti, Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius nelegalią spaustuvę pavadino „ab” (pavardžių pirmosios raidės). Spaustuvė-leidykla nesusekta veikė dešimt metų (1980-1990). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis”. Vėliau buvo leidžiami Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūryba ir kt. Sovietinės okupacijos metais čia buvo slaptai atspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio bei religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas 138 000 egzempliorių.

Spaustuvė „ab“ yra įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Šiandien spaustuvėje įkurtas Kaune veikiančio Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys.

Ekskursiją mums vedė Vytauto Andziulio žmona Birutė, kuri buvo viena iš trijų, žinojusių apie slaptą spaustuvę. Tai neįkainuojama pažintis.

2. Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Dramatiškoje, daugiau nei tris šimtmečius trukusioje vienuolyno istorijoje įsispaudusios įvairių dvasingumo tradicijų, karų, gaisrų bei niokojimo žymės. Tarybiniais laikais vienuolynas buvo paverstas psichiatrijos ligonine ir įkalinimo įstaiga sovietams nelojaliems  gyventojams.

3. 1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sodelyje devyniolikmetis Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu ir užsiliepsnojęs sušuko „Laisvę Lietuvai!“.

2022-aisiais, minint šio reikšmingo įvykio penkiasdešimtmetį, Kauno valstybinis muzikinis teatras pristato naujo kūrinio – roko operos „1972“ apie Kauno pavasario įvykius – premjerą. Roko opera „1972“ yra meninė to laikmečio išraiška, alsuojanti protesto dvasia ir jaunatviška energija bei unikalus muzikinis eksperimentas, apjungiantis dokumentiką ir fikciją, skambant šiuolaikiškai interpretuotai psichodelinio roko klasikai.

Įdomus sutapimas, kad mums spalio 7 dieną besilankant “ab spaustuvėje”, Lietuvos Respublikos Seime vyko tarptautinė konferencija „Komunistinė antibažnytinė politika ir visuomenės pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje“, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui.

Kelionės transportas finansuotas iš projektų, kuriuos vykdė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo filialas, o lėšos gautos per LPKTS ir Pakruojo rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimą.

Informaciją parengė LPKTS Pakruojo filialo valdybos pirmininkė Erika Kižienė