*ornament*

Paieška

Pakruojo rajono
savivaldybė

Pasaulinę gyvūnų dieną pažymint

Pasaulinę gyvūnų dieną pažymint

Spalio 4 – oji yra Pasaulinė gyvūnijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena. Tą dieną stengiamasi įvairiomis akcijomis prisiminti šio iškilaus žmogaus idėjas. Pasaulis žino Pranciškų Asyžietį kaip poetą, visuomenės veikėją, gamtos mylėtoją, kuris žavėjosi žvaigždžių spindėjimu, kalnais, slėniais ir gyvūnijos grožiu. Pasak istorijos šaltinių, Pranciškus suprato gyvūnus, mokėjo paukščių kalbą, buvo prisijaukinęs vilką.

Pakruojo vaikų lopšelio-darželio ,,Vyturėlis“ priešmokyklinės ,,Kodėlčiukų“ grupės vaikai labai nudžiugo sulaukę kvietimo iš Pakruojo maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėti gyvūnų dieną Pakruojo dvare. Suruošėme maišelį lauktuvių ir išsiruošėme į žygį. Besigrožėdami rudens spalvomis, nukeliavome į Pakruojo dvarą. Prie vartelių mus pasitiko Pakruojo maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausias veterinarijos gydytojas Kęstutis Valentinavičius ir Pakruojo dvaro gyvūnų prižiūrėtoja Jūratė Prikockienė. Buvome palydėti į meilės salą, kur mus pasitiko asiliukas Jurgis. Labai norėjosi visiems jį paglostyti, nors nelabai drąsu buvo. Pavaišinom asiliuką Jurgį morkomis. Smagi pažintis buvo ir su kitais meilės salos gyventojais – triušiais. Jie lakstė aplinkui, išsigandę slėpėsi savo urvuose. Vaikai sutūpę kišo jiems morkas į urvelius. Kiek džiaugsmo buvo, kai pačiupę morkas triušiai ėmė jas graužti. Aplinkui vis sukiojosi asiliukas Jurgis, vis bandydamas ką nors valgomo pačiupti iš lauktuvių maišelio. Daug emocijų, daug džiaugsmo. Suklaupę ant kelių vaikai patys ruošėsi į svečius pas triušius.

Toliau patraukėme apžiūrėti plėšriųjų paukščių iš viso pasaulio. Pamatėme sakalą keleivį, kilnųjį ir baltapetį erelį, apuoką, baltąją pelėdą. Išgirdome kai kurių paukščių balsus, nes jie taip atsiliepė į vaikų alasą ir emocijas. Didžiausią įspūdį paliko didžiausias pasaulyje skraidantis paukštis komandoras. Vaikai pro tvoros virbus įmetė kukurūzų burbuolę. Paukštis,  saugodamas savo grobį, surengė tikrą spektaklį: išskėtęs sparnus plasnojo, nagais sukabinęs nešiojosi burbuolę, skraidė narve. Įspūdis buvo didžiulis!

Aplankėme dvaro žirgus. Labai magėjo juos pašerti duona, tačiau išlaikyti ištiestą  riekę ir palaukti, kol žirgas paims duoną, ne visiems pavyko. Kažkur drąsa dingo... Viename  aptvare su žirgais gyvena kupranugaris Safaris. Jis, prisigretinęs prie žirgų, norėjo duonos paragauti. Žirgų buvo nuvytas. Pasirodo, kova vyksta tarp gyvūnų rūšių ir nugali stipriausi. ,,Kovoja kaip ir mes“, tarstelėjo kažkuris iš vaikų.

Toliau patraukėme prie avių. Šios, ramios ir nebaikščios, buvo vaikų išglostytos ir duona privaišintos. Dėmesio susilaukė vištų pulkelis. Gyvūnų prižiūrėtoja ponia Jūratė man nesuprantamu būdu pakvietė žąsis lesti. Garsiai gagendamos, ištiesusios kaklus, skriste suskrido jų didžiulis pulkas.

Daug pamatėme, sužinojome, patyrėme. Turėjome  galimybę prisiliesti prie gyvūno, pamaitinti, pasigėrėti juo. Už puikią edukaciją esame dėkingi Kęstučiui Valentinavičiui ir Jūratei Prikockienei. Ačiū jums už bendradarbiavimą, žinias ir smagiai praleistą laiką.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Stanislava Arlauskienė