Birželio 7 d. Pakruojo žydų sinagogoje vyko praktiniai mokymai visuomenei ir medžio drožėjams. Restauravimo darbus, atliekamus sinagogoje, naujai atrandamas konstrukcijos ir interjero detales bei iškylančias problemas pristatė UAB „Rokiškio apdaila“ darbų vykdytojas Gintautas Trumpa. Vertingąsias sinagogos savybes bei pastarojo dešimtmečio pastato būklės pokyčius aptarė paveldosaugininkas Mindaugas Veliulis.

Nuotraukoje - Su sinagogos vertingosiomis savybėmis supažindino kultūros paveldo vyr. specialistas M. Veliulis
     
Technologinius medienos restauravimo procesus bei protezavimo technologiją analizavo medžio meistras Vytautas Vėta.  Medienos sandarą ir savybes, medienos apdailos ir paruošimo tapybai darbus, įvairių medžio dirbinių restauravimo subtilybes bei drožybos paslaptis su mokymų dalyviais aptarė mokytojas, medžio meistras Egidijus Impolis. Mokymų metu buvo drožiami 4 kapiteliai (kapitelis – dekoruotas kolonos viršus) pagal sinagogoje rastus autentiškus pavyzdžius.  Apkalant sinagogą iš išorės, jie buvo sunaikinti (nutašyti), o viduje išlikę tik fragmentai.  
     
Mokymų dalyvės moterys dalyvavo tapybos ant lentų užsiėmime, kurio mokė Pakruojo kultūros centro dailininkė Laimutė Veličkienė. Kadangi sinagogos interjeras neišlikęs, mokymų dalyvės susipažino su istorinėmis nuotraukomis, kur užfiksuoti  interjero fragmentai, kuriuose matyti sieninė tapyba.
     
Pakruojo sinagogos sienos ir lubų skliautas buvo gausiai dekoruoti. Puošybai naudoti egzotiški ir vietiniai floros bei faunos motyvai – elnias, liūtas, tigras, erelis, kupranugaris, leviatanas, įsikandęs savo uodegą, paukščiai, medžiai, gėlės. Žydų menui būdingi simboliai derinti su dekoro elementais, vaizduojančiais tradicinius lietuviškų sodybų augalus ir paukščius. Tapydamos moterys rinkosi panašius elementus.
     
Praktiniai mokymai organizuoti įgyvendinant projektą „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“. 2015 m. buvo organizuoti teoriniai mokymai ir konferencija apie žydų paveldo unikalumą.
     
Projektą finansuojamas Europos ekonominės erdvės (EEE)  finansinio mechanizmo  ir Pakruojo rajono savivaldybės lėšomis.

Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus informacija