Balandžio 29 d. Pakruojo švietimo centre įvyko teoriniai mokymai „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“.
Mokymuose dalyvavo mokytojai, istorikai, architektai, paveldosaugininkai, bibliotekininkai, Pakruojo visuomenės atstovai. Mokymai suorganizuoti įgyvendinant projektą „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ (Nr. EEE-LT06-KM-01-K-01-012).
Nuotraukoje: Dalis projekto vadovo Rimo Valecko mokymų persikėlė prie Pakruojo sinagogos.

Prieš mokymus Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja B. Vanagienė (projekto vadovė) ir skyriaus vyr. specialistas M. Veliulis (projekto koordinatorius) susirinkusiems išdėstė projekto idėją, papasakojo, kas jau nuveikta, pasidalino projekto įgyvendinimo vizija.

Lektorė architektė, dr. Rasa Bertašiūtė pristatė pranešimą „Medinės architektūros tradicijos Lietuvoje“. Pasak lektorės, Lietuvą pagrįstai galima vadinti medžio kultūros šalimi, kadangi iki Antrojo pasaulinio karo vyravo medinė statyba. Architektūra apskritai yra bendruomenės kultūros išraiška, kuri perteikiama ne tik pastato formomis, erdvėmis, konstrukcijomis, bet ir savitu mąstymo būdu. Taigi kultūros objektų likimas didele dalimi priklauso nuo visuomenės požiūrio į jį. Lektorė taip pat pasidalino Norvegijos patirtimi išsaugant medinės architektūros paveldą.

Pranešimą „Pakruojo sinagogos istorija, vertingosios savybės“ skaitė architektė, dr. Marija Rupeikienė. Pasak lektorės, sinagoga yra oficiali vieta žydų religiniam susirinkimui; be maldos namų, atskiros patalpos čia skirtos studijuoti Torai. Taigi sąvokos malda ir mokymas neatskiriamai susietos su sinagogos funkcijomis. Tiksli sinagogos kilmė iki šiol tebėra nežinoma. Po Jeruzalės Šventyklos sugriovimo 70 m. e. metais, apeigos sinagogoje palengva buvo kanonizuotos, ji tapo svarbiausia judaizmo institucija – religinio, auklėjamojo, politinio, socialinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo centru. Visos išlikusios medinės sinagogos gana skirtingos, jų architektūra nesudėtinga, tačiau fasadų kompozicija įvairi. Pakruojo sinagoga yra seniausia iki šių dienų tebestovinti medinė sinagoga, statyta XIX a. pradžioje. Jos išorės formoms įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūra, o interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir simboliai. Lektorės įsitikinimu, sinagogos – tai ne tik žydų dvasinio ir materialinio paveldo atspindys, bet ir neatskiriama Lietuvos kultūrinio palikimo dalis, todėl sveikintina kiekviena iniciatyva siekiant išsaugoti šios unikalios architektūros pavyzdžius.

Pakruojo sinagogos pastato tvarkybos projekto vadovas, architektas Rimas Valeckas pristatė esamą padėtį, papasakojo apie atliktus tyrimus. Projektavimo darbai prasidėjo nuo pastato būklės įvertinimo. Lektorius taip pat supažindino su numatomais atlikti darbais. Mokymų dalyviai kartu su projektu vadovu apsilankė Pakruojo žydų sinagogoje, uždavinėjo rūpimus klausimus, susijusius ne tik su pastato perspektyvomis, bet ir su istorija.

Įgyvendinant projektą bus organizuoti dar vieni – praktiniai – mokymai, kai prasidės pastato tvarkybos darbai.

Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus informacija