Kasmet spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Šią dieną minime pagerbdami organų donorus, jų artimuosius, su transplantuotais organais gyvenančius žmones ir gyvybes gelbstinčius medikus. Vienas organų donoras gali išgelbėti iki 7 sergančių asmenų. Išskirtinai kilniam tikslui - žmogaus audinių, ląstelių bei organų (inkstų, kepenų, širdies, plaučių, kasos, ragenos) donorystei ir transplantacijai įgalinti Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) skatina žmones pasirašyti sutikimą Donoro kortelei gauti. Kiekviena transplantacijos operacija – tai pagerinta žmogaus gyvenimo kokybė, arba net išgelbėta gyvybė. Lietuvoje veikia du transplantacijos centrai _ Vilniuje ir Kaune, kuriuose atliekamos įvairių organų transplantacijos, taip pat dirba donorinės ligoninės, kuriose ruošiami organų donorai. Šiuo metu Lietuvoje organų ar audinių transplantacijos laukia 582 asmenys, tarp jų – 13 vaikų. Kasmet atliekama apie 150 operacijų. Donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės. Svarbiausia – ne amžius, o sveikatos būklė. Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai sprendžia tiktai po jo mirties. Vyriausias donoras Lietuvoje buvo 82 metų, transplantacijai tiko jo inkstai ir ragenos. Europoje donoro kepenys, širdis, inkstai yra paimami ir iš 95 metų donorų. Lietuvoje pirmoji inksto transplantacija buvo atlikta 1970 m. vasario 18 dieną 23 metų vaikinui.

Lietuvos Respublikos įstatymai užtikrina donoro ir recipiento konfidencialumą, tačiau Nacionalinis transplantacijos biuras padeda ir tarpininkauja, jei donoro artimieji ir recipientas nori susirašinėti.

Lietuvos įstatymai draudžia imti audinius ir organus žmogaus, kuris būdamas gyvas raštu pareiškė nesutikimą, kad po mirties jo audiniai ir organai būtų panaudoti transplantacijai. Tačiau, jeigu žmogus prieš mirtį savo valios raštu neišreiškė, atsiklausiama mirusiojo artimųjų.

Donoro kortelę įsigyti ir savo valią išreikšti galima užpildžius asmens sutikimą internetu prisijungus prie elektroninių valdžios vartų ir/arba kreipiantis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą: Visuomenės sveikatos biurą,  „Eurovaistinę“, Pirminį asmens sveikatos priežiūros centrą.

Pasirašant sutikimą sveikatos tikrintis nereikia. Apie audinių ir (ar) organų tinkamumą transplantacijai gydytojai sprendžia tik po žmogaus mirties.

Pasirašytas sutikimas užregistruojamas ir duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą ir po kurio laiko NTB išsiunčia Donoro kortelę kaip patvirtinimą, kad Jūs savanoriškai ir neatlygintinai sutinkate po savo mirties dovanoti organus ir (ar) audinius transplantacijai ir Jūsų duomenys įtraukti į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą.

Jei dėl kokių nors priežasčių Jūs nebenorite turėti Donoro kortelės, tereikia parašyti prašymą Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriui (adresu Santariškių g. 2, 08661 Vilnius) su prašymu išbraukti Jus iš Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro arba galite ir elektroniniu būdu - per elektroninius valdžios vartus. Tuomet sistemoje pasirinkti parinktį „pašalinti“.

Jei po kurio laiko Jūs savo norą pakeisite, vėl galėsite parašyti prašymą.
Kai ligoniui reikalinga inksto ar kepenų transplantacija, pasaulyje plačiai praktikuojama gyvoji donorystė. Gyvi donorai daugeliu atvejų savo organus aukoja labai artimiems savo giminaičiams: tėvai – vaikams ir atvirkščiai, broliai – seserims ir pan., nes genetinis audinių ar organų artimumas mažina atmetimo reakcijos tikimybę.

Gyvajai donorystei nepakanka donoro sutikimo, ją reglamentuoja įstatymai.
Katalikų bažnyčia pritaria ir skatina neatlygintiną mirusio žmogaus audinių ir (ar) organų dovanojimą kitam žmogui, kurį transplantacija gali išgelbėti nuo mirties. Broliškos meilės auka etiškai ir moraliai priimtina Vatikanui. Organo donorystė transplantacijai – tai naujo gyvenimo dovana kitam žmogui. Tad paaukodami organus, kad būtų išgelbėta kito žmogaus gyvybė, katalikai vykdo Dievo valią artimo meilės darbuose.

Šiai dienai Lietuvoje yra 37.004 asmenys (67 proc. moterų ir 33 proc. vyrų) sutikę, kad jų audiniai ir/ar organai po jų mirties būtų panaudoti transplantacijai. Didžioji dalis Donoro kortelės turėtojų (54,3 proc.) priklauso 18-30 metų amžiaus asmenų grupei.

Organų donorystę simbolizuojanti spalva yra žalia. Akcijų metu šia spalva dažnai būna nušviesti miestų tiltai, fontanai, pastatai, alėjos. Aikštėse degamos žvakutės donorams atminti, bažnyčiose aukojamos Šv. Mišios už organų donorus, jų artimuosius ir žmonių, gyvenančių su transplantuotais organais, sveikatą.

Laima Miežienė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė