Kovo 22-ąją minime Pasaulinę vandens dieną.

   Vanduo visada buvo laikomas gyvybės šaltiniu. Tačiau kartais jis gali tapti apsinuodijimo ir susirgimų priežastimi. Dėl vandens trūkumo ar prastos jo kokybės plinta užkrečiamosios ligos. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje.  
Fekalijomis užterštas vanduo ir blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos , virusai, pirmuonys, helmintai.
 
   Lietuvoje geriamojo vandens kokybė, nepaisant kai kurių trūkumų, higieniniu atžvilgiu yra patenkinama. Tačiau ne visi šalies, taip pat ir rajono gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Daugiausia kaimo ir priemiesčio teritorijų gyventojai vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį. Gruntinis vanduo – tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminio vandens sluoksnis, todėl pavasario polaidis vandenį gali užteršti pavojingomis  bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis.  Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos.
Toks vanduo gali kelti pavojų sveikatai.

   Norime priminti, kad šachtinių šulinių vandens kokybe gyventojai turi pasirūpinti patys ir nerizikuotų gerdami,  neįsitikinę, ar jis nėra pavojingai užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir nitratais. Užterštas geriamasis vanduo ypač pavojingas kūdikiams, asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą.
 
   Šulinio vandens kokybę galima ištirti pristačius mėginį į laboratoriją.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus vedėja                                       Danutė Tamulionienė