Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Pakruojo skyrius informuoja, kad 20 proc. visuomenės sveikatos priklauso nuo supančios aplinkos. Vienas iš greičiausiai kintančių aplinkos rodiklių – triukšmo lygis, kuris per paskutinius dešimtmečius padidėjo tiek buityje, tiek miestų gatvėse.

   Aplinkos triukšmas – nepageidaujamas arba žalingas garsas iš lauko – plinta tiek trukmės, tiek geografinės aprėpties prasme. Triukšmas yra susijęs su daugeliu žmonių veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Garso stiprumas matuojamas decibelais (dB).

   Triukšmo poveikis padidėja, kai kartu esama kitų aplinkos dirgiklių, pvz., oro taršos ir cheminių medžiagų. Tai ypač aktualu miestams, kur esama daugelio šių dirgiklių.

   Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją.

   Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą. Padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka. Blogėja virškinimas, gali atsirasti gastritas ar opinė liga. Dažniau sergama kepenų ligomis. 

   Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia. Tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa.

   Kai kurie žmonės triukšmui jautresni už kitus. Labiausiai nuo jo turėtume saugoti vaikus. Mažiesiems reikia daugiau miego nei suaugusiesiems, todėl turėtume pasirūpinti, kad naktį jų miegamuosiuose būtų kuo tyliau. Triukšmas stipriau veikia ligotus ir vyresniojo amžiaus žmones, pamainomis dirbančius įvairių sričių specialistus (jų dienos režimas itin pažeistas nereguliaraus miego). Triukšmas taip pat labai pavojingas gyvenantiems šalia judrių gatvių, triukšminguose mikrorajonuose.

   Yra paskaičiavimų, kad nuolat esant 40-50 dB triukšmui, žmogui atsiranda psichinės reakcijos, nuolatinis 60-80 dB garsas sukelia vegetacinės nervų sistemos pakitimų, nuo 90-110 dB garso žmogus gali apkursti, daugiau nei 120 dB pažeidžia klausos organą.

   Turime Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, kuriame numatytos priemonės triukšmo poveikiui mažinti. Visgi prie triukšmo kontroliavimo ir jo mažinimo galime ir turime prisidėti kiekvienas iš mūsų.

   Į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą gyventojai kartais skambina dėl kaimynų keliamo triukšmo. Norime priminti, kad tiek daugiabučiuose, tiek nedaugiabučiuose para yra skirstoma į tris periodus – dienos laiką – nuo 6 iki 18 val., vakaro laiką– nuo 18 iki 22 val., nakties laiką – nuo 22 iki 6 valandos. Daugiabučiuose tylos reikėtų laikytis naktį – nuo 22 iki 6 val. Tuo metu neturėtų būti garsiai leidžiama muzika, neturėtų būti kaukšėjimo garsų, taip pat negalimi jokie triukšmingi renginiai. Tačiau viskas priklauso nuo kaimynų geranoriškumo. Jeigu kaimynai gerbia vieni kitus ir žino, jog už sienos yra mažas vaikas, slaugomas ligonis ar žmogus, turintis padidėjusį jautrumą garsams, galima susitarti, kad triukšmas baigtųsi jau 18 val. Viskas priklauso nuo mūsų vidinės kultūros. Tai nėra reglamentuota, tačiau jei gerbiame aplinkinius ir save, viską įmanoma suderinti.

 

Šiaulių departamento Pakruojo skyriaus vedėja                                               Danutė Tamulionienė