Sausio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros hidrologai dr. Egidijus Kasiulis ir prof. Petras Punys visuomenei pristatė studiją „Dvariūkų ir Pakruojo miesto tvenkinių įvertinimas dėl potvynių valdymo ir įtakos Pakruojo upėms“ (tyrimą Savivaldybės administracija užsakė dėl vasarą kilusio potvynio, kurio metu tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys patyrė nemenkų nuostolių).

Pristatydami tyrimą mokslininkai akcentavo, kad praėjusių metų vasaros potvynį lėmė iškritusių kritulių intensyvumas. Siekiant išsiaiškinti, kaip Dvariūkų HE tvenkinio vandens lygis veikia Kruojos ir Daugyvenės vandens lygį, buvo atliktas eksperimentas. Rugsėjo 26 d. pradėtas žeminti Dvariūkų tvenkinio vandens lygis (po 20 cm kasdien) iki 1,0 m žemiau normaliojo patvankos lygio (NPL). Eksperimentas pabaigtas spalio 1 d. Prieš tai pastatyti mobilūs vandens lygių sensoriai, kurie kas valandą fiksavo upės vandens lygio pokytį. Nustatyta, kad Dvariūkų tvenkinio vandens lygio pažeminimas reikšmingai nesumažintų potvynių  Kruojoje ir Daugyvenėje.

Mokslininkų siūlomos priemonės potvyniams valdyti: vandens lygio Pakruojo tvenkinyje reguliavimas pagal hidrometerologines prognozes, Kruojos upės vagos vandens pralaidumo padidinimas pašalinant nereikalingą augaliją ar bebrų užtvankas, salpų plėtimas perteklinio potvynio vandens sulaikymui, pylimų, kurie apsaugotų nuo potvynio, įrengimas. Su mokslininkais diskutuota apie siūlomų priemonių veiksmingumą, jų teisinį reguliavimą.

Antroje susitikimo dalyje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Raimondas Šadzevičius ir doc. dr. Vincas Gurskis pristatė vienuolikos Pakruojo rajono užtvankų apžiūros rezultatus. Įvertinę Pakruojo, Laičių I, Laičių II, Padubysio, Plaučiškių, Petraičių, Bitaičių, Dučių, Kalpokų, Baltausių ir Guostagalio užtvankų būklę, mokslininkai nustatė, kad Pakruojo, Kalpokų ir Guostagalio  užtvankų būklė yra labai bloga (yra žymių defektų, dėl kurių tolesnė statinių eksploatacija negalima dėl griūties rizikos) Mokslininkai kalbėdami apie šias užtvankas išsamiai aptarė, kurie statinių elementai yra prastos būklės ir kokius remonto ir priežiūros darbus reikėtų atlikti.

Susitikimo įrašą galime peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=L9p4kPvnEB0

Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius
Nuotraukos M. Ilgavičiūtės