Nuo 1987 metų Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) gegužės 31 dieną paskelbė minėtina pasauline diena be tabako su tikslu šviesti visuomenę apie rūkymo žalą žmogaus sveikatai bei skatinti žmones nerūkyti nors tą vieną dieną.    
   Apie 5 milijonai žmonių kasmet miršta dėl su rūkymu susijusių sveikatos ligų komplikacijų. Paskaičiuota, jog kiekvienas dūmo užtraukimas suteikia organizmui 81 vėžį sukeliančią cheminę medžiagą. Manoma, jog, rūkantys žmonės, priklausomai nuo rūkymo stažo bei nuo individualių organizmo savybių, praranda apie 13 gyvenimo metų, manoma, kad iki šio amžiaus galo, dėl rūkymo sukeltų ligų, pasaulyje mirs apie 1 bilijonas žmonių. Rūkymas - tai lėta savęs naikinimo programa už kurią atsako pats žmogus. Rūkaliai kenkia ne tik savo sveikatai, bet jie, šalia esančius nerūkančiuosius paverčia pasyviais rūkaliais. Rūkymas iššaukia ankstyvą sklerozę. Ypač tai aktualu vyrams, nes pakenkia pačias smulkiausias kraujagysles, kurios dalyvauja erekcijos procese ir mažina vyrams lytinių funkcijų galimybes. Rūkančios moterys anksčiau pradeda senti, jų kūdikiai gimsta per mažo svorio, nėštumo metu joms dažniau gresia persileidimas, vaisiaus arba naujagimio mirtis. Rūkantys paaugliai dažnai mokosi blogiau nei vidutiniškai, jie dažniau praleidinėja pamokas, dažniau serga, imunitetas jų būna labiau nusilpęs nei nerūkančių bendraamžių. Rūkymas sukelia 75% mirčių dėl chroniško bronchito, 90% sergančiųjų plaučių vėžiu mirčių yra nulemtos rūkymo, 25% mirties atvejų rūkymas nulemia sergant širdies ligomis. Rūkalių rizika mirti nuo įvairių ligų yra net 70% didesnė negu nerūkančiųjų.
   Tabaką sudaro apie trys šimtai įvairių cheminių medžiagų. Nikotinas – itin stipraus poveikio nuodinga medžiaga, kuri pagreitina širdies plakimą, į dervų sudėtį įeina daug vėžį sukeliančių medžiagų, taip pat medžiagos, kurios dirgina, pažeidžia kvėpavimo takus, bronchus ir plaučius ko pasekoje žmogus ima kosėti. Anglies monoksidas - tai labai nuodingos dujos, dėl kurių kraujyje susidaro deguonies badas ir nukenčia ne tik galvos smegenys, bet ir visi kiti gyvybiškai svarbūs žmogaus organai.
   Dauguma rūkalių sutinka, kad rūkyti kenksminga, o net 85% jų norėtų mesti rūkę. Kuo labiau išsimokslinęs žmogus, tuo mažesnė tikimybė, kad jis rūkys. Daug mažiau rūkančių tarp tų jaunuolių, kurie rengiasi stoti į aukštąsias mokyklas.
Siekiant kovoti su žalingais įpročiais, vis daugiau viešųjų vietų paskelbiama nerūkymo zonomis. Pagrindinis nerūkymo zonų tikslas – tai galimybė formuoti visuomenės požiūrį į rūkymą, kaip į žalingą įprotį.
Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą rūkyti draudžiama švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose ir jų teritorijose, restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, visų rūšių viešajame transporte, darbo vietose (esančiose uždarose patalpose), transporto priemonių salonuose (jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ir (ar) nėščių moterų), lauke vykstančių sporto varžybų ar kitų lauke vykstančių renginių metu bei daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose.
Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nepriklausomybės skveras (prie bažnyčios), Vienybės aikštė (prie savivaldybės) yra paskelbtos nerūkymo zonomis.
   Gyventojams pageidaujant ir/ar siūlant, visada išlieka galimybė turėti nerūkymo zonas ir kitose savivaldybės teritorijos vietose, nes nerūkantieji dažnai būna priversti pasyviai rūkyti (uostyti tabako dūmus) kad ir priekyje einančio ir rūkančio žmogaus.
Pinigai, kurie išleidžiami cigaretėms, būtų galima išleisti kelionėms, sportiniam inventoriui arba kitiems vertingiems daiktams įsigyti. Atsisakyti šiuo žalingu įpročiu galima tik sąmoningai renkantis gyvenimą be tabako dūmų bei keičiant savo gyvenimo būdą ir įpročius.
  Apsisprendus mesti rūkyti rekomenduojama pašalinti iš akių visas pagundas – cigaretes, degtukus ir t.t., patariama bendrauti su nerūkančiais bei stengtis būti visada užsiėmusiems darbu ar įvairiais kitais savo pomėgiais.
Priklausomybė nuo tabako gali būti lengviau įveikiama konsultacijų su specialistais ir/arba medikamentų pagalba. Norint mesti rūkyti patariama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į visuomenės sveikatos biure dirbančius specialistus, psichologą.
Liaudies patarimai byloja, kad siekiant atsikratyti įpročio rūkyti, galima susidžiovinti smulkiai supjaustytų ajero šaknų (arba naudoti šviežias šaknis). Susidėti jas į cigarečių pakelį, o, atsiradus norui rūkyti, rekomenduojama lėtai kramtyti džiovintą arba šviežią ajero šaknį, sukramtytus likučius išspjauti. Šis procesas sukelia lengvą pykinimą bei sumažina norą rūkyti, nes po to rūkoma cigaretė tampa labai neskani.
  Taip pat liaudyje dar patariama cigaretes pamirkyti natūraliose vaisių sultyse. Gerai išdžiovinti ir surūkyti per vieną dieną. Sakoma, kad po tokio parūkymo – ne tik kad rūkyti, bet ir į cigaretes pažvelgti nebus noro. Įteikite sau, kad jei pajėgsite mesti rūkyti, jums užteks valios ir kitiems svarbiems sprendimams – jūs tapsite savo gyvenimo šeimininkais.
  Iš priklausomybių išsivaduoti įmanoma, tik reikia ieškoti galimybių kaip įveikti šią priklausomybę, o ne ieškoti priežasčių kaip pataikauti savo silpnybėms ir toliau žaloti savo ir šalia esančių sveikatą.
 
Laima Miežienė
visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė