Pavasarį prieš prasidedant sodo ir daržo darbams svarbu pasiskiepyti nuo stabligės. Pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys tai gali padaryti nemokamai. Lietuvoje suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

   2017 m. Lietuvoje registruoti 3 stabligės atvejai, iš jų vienas mirties. 2015 m. ir 2016 m. registruota po 2 stabligės atvejus. Mūsų rajone  per kelis dešimtmečius registruoti 4 stabligės atvejai, iš jų 3 atvejai baigėsi mirtimi. Pakruojo rajone paskutinis stabligės atvejis buvo registruotas 2014 metais (asmuo mirė).

   Dauguma sirgusiųjų buvo vyresni nei 60 m. ir neskiepyti asmenys. Šioje amžiaus grupėje sergamumas tarp moterų buvo du kartus didesnis nei tarp vyrų. Daugiau susirgimų registruota šiltesniuoju metų laikotarpiu. Didžiausias sergamumas registruotas birželio–spalio mėnesiais. Mirštamumas nuo stabligės gali svyruoti nuo 10 iki 70 proc., tai priklauso nuo gydymo, amžiaus ir ligonio sveikatos būklės.

  Stabligės sukėlėjas bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams (karščiui, šalčiui, saulės šviesai), todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie randami įvairiausių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne; su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką.

   Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patekęs per burną ligos nesukelia. Grėsmė susirgti kyla tada, kai stabligės sukėlėjas ar jo sporos patenka į žaizdą, ypač į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos, nudegimai. Kartais stabligė pasireiškia po sunkesnio galūnių nušalimo, nuplikinimo. Rizika susirgti stablige daugiau priklauso nuo žaizdos užteršimo žemėmis, o ne nuo žaizdos dydžio. Patekę į žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kai nuo ligonio žmonės neužsikrečia.

  Stabligės inkubacinis periodas svyruoja nuo kelių dienų iki 3–4 savaičių ir net kelių mėnesių, tačiau dažniausiai trunka 7–8 dienas. Liga prasideda laipsniškai. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Pirmiausia spazmai pasireiškia žandikaulių raumenyse. Pacientas tvirtai sukanda dantis. Dėl poveikio kramtomiesiems raumenims žmogus negali išsižioti. Spazmai gali paveikti krūtinės, kaklo, nugaros ir pilvo raumenis. Šie spazmai būna labai skausmingi, jų trukmė nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Ligai progresuojant spazmų priepuoliai dažnėja, būna ilgesni ir skausmingesni. Spazmai gali būti tokie stiprūs, kad priepuolio metu lūžta ilgieji kaulai, dantys. Sergant sunkia stabligės forma, dėl ilgalaikio spazmo sutrikus kvėpavimui, ligonis miršta.

Patikimiausia stabligės profilaktikos forma – skiepai.
Persirgus stablige ir pasveikus patikimas apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl vienintelė efektyvi prevencijos priemonė – skiepai. Lietuvoje nuo stabligės skiepijami 2, 4 ir 6 mėn. kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams. Žmogui suaugus skiepus reikia kartoti kas 5–10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos. Traumas patyrusiems asmenims, kuriems stabligės vakcina seniai nebuvo skiepyta, ji skiepijama kartu su serumu ar imunoglobulinu nuo stabligės.

Savivaldybės gydytojo informacija