*ornament*

Paieška

Pakruojo rajono
savivaldybė

Kviečiame pagerbti Lietuvos partizanų atminimą

Kviečiame pagerbti Lietuvos partizanų atminimą

    Valerija ir Albinas Balzos gyveno Pakruojo valsčiaus Požerių kaime (dabar Klovainių seniūnija). Buvo valstiečiai, valdę tik 4 ha žemės. Šeimoje augo penki sūnūs. Kad išmaitintų šeimą, tėvas kasdavo griovius, statė medinius pastatus. Vyresnieji sūnūs, baigę Klovainių pradžios mokyklą, išėjo dirbti pas ūkininkus, o Steponas įsidarbino Gubernijos geležinkelio stotyje iešmininku. Tik jaunėlis Kaziukas dar buvo su tėvais jų mažytėje pirkelėje ir padėjo tėvams jų ūkio darbuose. 1944-ų j ų metų kovą Albinas ir Vytautas, Balzos įstojo į formuojamos Povilo Plechavičiaus Vietinės rinktinės Raseinių batalioną. Tų pačių metų gegužės pradžioje VR išformavus, Albinas ir Vytautas su gautais ginklais ir ekipiruote sugrįžo namo, o sovietams antrąkart okupavus Lietuvą, - Albinas, Melchioras ir Vytautas stojo į kovą su okupantu - įstojo į Igno Gaščiūno - ARTOJO partizanų būrį. 1944 m. gruodžio 3 d. žuvus būrio vadui ARTOJUI, būriui vadovauti paskiriamas jo brolis Antanas Gaščiūnas - VIESULAS, o 1946 m. rugpjūčio mėnesį šio būrio vadu tampa Albinas Balza - BRNO.
 1947 m. Žaliosios rinktinės (ŽR) partizanai buvo susiskirstę į nedideles grupes. Partizanai broliai Balzos ir jų kaimynas Leonas Petkevičius - PUTINAS ūkininko Ramunčionio krūmuose Požerių kaime buvo įsirengę nemažą slėptuvę, kur dažnai lankydavosi ir kiti būrio partizanai, netoli buvo ir gimtieji namai.
 1947 m. birželio 4 d., gavę signalą, kad į Požerių kaimą atvyko būrys Pakruojo stribų ir enkavedistų, Albinas, Melchioras ir Vytautas Balzos bei Leonas Petkevičius sulindo į bunkerį. Netrukus įslinko į bunkerį ir jaunėlis Balzų sūnus Kazimieras - jis atnešė partizanams maisto. Kol jie valgė, stribų ir rusų kareivių būrys ėmė supti bunkerį. Taip jame pasiliko ir trylikametis Kazimieras Balza. Nors slėptuvė buvo gerai užmaskuota, stribai ėjo tiesiai prie jos. Matyt, pasidarbavo išdavikas. Išgirdę grasinimą išlipti, kitaip bunkeris bus susprogdintas, partizanai nutarė paklusti įsakymui, gal tada nors vaikas (Kazimieras) liks gyvas. Pirmieji išlindo visi keturi Balzos. Kaziukas pakluso komandai gultis. Albinas, Vytautas ir Melchioras atsišaudydami bandė pasitraukti į mišką. Leonas Petkevičius - PUTINAS iš slėptuvės lipo pakeltomis rankomis ir prašė pasigailėti. Albinas, Melchioras ir Vytautas Balzos buvo nukauti. Kareiviai į bunkerį įmetė granatą - matyt, manė, kad jame yra likusių partizanų.
 Leonas Petkevičius - PUTINAS ir Kazimieras Balza buvo areštuoti ir įkalinti. Vėliau Leonas Petkevičius buvo nuteistas 25 m. lagerio be teisės grįžti į Lietuvą. Bausmę atliko Omsko sr. lageriuose. Paskutiniaisiais metais gyveno Tiumenės sr., ten 1984 m. ir mirė.
 1947 m. birželio 4 d. buvo areštuotas ir partizanų brolis Steponas Balza, gimęs 1924 m., dirbęs Gubernijos geležinkelio stotyje iešmininku, taip pat abu partizanų tėvai: Albinas Balza, gimęs 1884 m., ir Jonas Petkevičius, gimęs 1885 m.
 Visi areštuotieji buvo išvežti į Šiaulių kalėjimą ir tardant labai žiauriai kankinami, vėliau nuteisti 10 metų. Abu tėvai buvo taip suluošinti, kad greit mirė: Jonas Petkevičius - 1948 m. vasario mėnesį, o Albinas Balza - 1948 m. liepos 8 d. Kur jie užkasti, artimieji iki šiol nežino. Neištvėrė suluošinimo saugumo rūsiuose ir Steponas Balza. Jis mirė Sverdlovsko sr. lageryje 1949 m. sausio 27 d. Ir jo užkasimo vieta nežinoma.
 Po kelių dienų tardymo buvo paleistas tik jaunėlis Balzų sūnus Kazimieras, gimęs 1934 m. Partizanų motina Valerija Kulšytė - Balzienė tardymo metu sudaužytą jaunėlį suskubo kuo greičiau išvežti iš tėviškės į Alizavą (Kupiškio r.). Vėliau abu apsigyveno Šiauliuose. Kazimieras įsigijo vairuotojo kvalifikaciją, dirbo Šiaulių Dramos teatro, Kelių statybos valdybos, Šiaulių melioracijos vairuotoju. Mirė jis 2002 m., o partizanų motina Valerija Kulšytė - Balzienė, netekusi 4 sūnų ir vyro, nesiliovė lieti dėl jų netekties ašarų... Be galo globojo likusį gyvą sūnų, anūkę bei anūką. Mirė ji 1966 m., sulaukusi 72-jų metų.
 1999    m. ŽR Viesulo būrio partizanams Albinui - BRNO, Melchiorui - PELĖ ir Vytautui - ŠVILPAI BALZOMS suteikti karių savanorių statusai, o jų broliui Steponui Balzai bei tėvui Albinui Balzai (po mirties) - laisvės kovų dalyvių statusai.
 2000    m. Albino, Melchioro ir Vytauto Balzų vardai įamžinti granito plokštėje prie „Atžalyno“ gimnazijos, kur, manoma, jie buvo užkasti. Atvarę partizanų tėvą Albiną Balzą, g.1884 m., atpažinimui, įdavė jam skudurą ir šluotą, kad nušluotų nuo jų šiaudus, nušluostytų purvą ir kraują nuo sūnų veidų . Kai jis tai padarė, stribai kelis kartus juos nufotografavo. Kadaise buvusiam Pakruojo valsčiaus Požerių kaimui beliko vienintelis ženklas - melioracijos išraustas akmuo. 2004 m. rugsėjį jis atsistojo bunkerio vietoje, kur 1947-ųj ų vasarą slėpėsi Albinas, Vytautas ir Melchioras Balzos ir Leonas Petkevičius. LPKTS Pakruojo skyriaus tarybos ir Pakruojo r. savivaldybės Kultūros skyriaus Kultūros paveldo tarnybos vadovės Birutės Vanagienės rūpesčiu prie šio akmens buvo pritvirtinta paminklinė lenta su užrašu: „Šioje vietoje 1947 06 04 žuvo Žaliosios rinktinės Viesulo būrio partizanai: būrio vadas Albinas Balza - BRNO, g. 1925 m., Melchioras Balza - PELĖ, g. 1920 m., ir Vytautas Balza - ŠVILPA, g. 1923 m.“. Šis gamtos riedulys bylos šventą, nors ir kruviną kovą dėl Laisvės, kad šie vaikinai „mylėjo Lietuvą Tėvynę net už gyvenimą labiau“ (L. Danielienė).

Ištrauka iš Zitos Buržaitės – Vėžienės knygos „Ką papasakotų paminkliniai akmenys“, 2011

 

Nuotraukoje:

Iš kairės: Leonas Petkevičius - PUTINAS (1927 - 1984), Steponas Balza (1924­1949), Albinas Balza - BRNO (1925-1947), Melchioras Balza - PELĖ (1920-1947).

Fotografuota 1947 m. LYA nuotrauka. Iš Vytauto Kulšės albumo.

 

LPKTS Pakruojo filialo valdybos pirmininkė
Erika Kižienė