„Kas sakė, kad toji Lietuvos dalis, kur mes keliavome, neįdomi, nyki? Mūsų kelionė be tikslo iki Dvariukų pro vyšnių sodus, prisodintus kaliausių, pro mažus miškelius ir per laukus, kur po grumstais daug paukščių lizdelių, pro beržynėlius, kapinaites. Vienoje vietoje aš atrandu bobutės kapą. Nežinoma jėga mane atveda ir paklupdo prie nežymaus kauburėlio. Bronzinį tvorelė, velėnų suolas, nuostabi saulučių spalva, po šiuo puriu kilimu – mano vaikystės šviesa“, – taip jausmingai vieną vasaros kelionę apsakyme „Vasara Dvariukuose“ aprašė rašytoja, Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatė Bitė Vilimaitė (1943–2014). Į tą kelionę leidosi, ieškodama vaikystės ženklų. Leidosi ne viena, o su mylimu žmogumi, su  kuriuo kartu norėta grožėtis tais vaizdais, į kuriuos pati žiūrėjo pro vaikystės langą. Ir visai nesvarbu, kad vėliau ta „dviejų jaunų žmonių meilė buvo išpustyta kaip švaistūno pinigai“, tąkart išgyventi jausmai nedingo, o sugulė į apsakymą. Tai ko gero vienintelis kūrinys, kuriame iš Lazdijų kilusi rašytoja įamžino mūsų kraštą.

Apsakymas patalpintas 1981-aisiais išleistoje Bitės Vilimaitės  knygelėje „Vasaros paveikslėlis“. Su Dvariukais rašytoją siejo čia gyvenusi tėvo – Linkuvos gimnazijos 7 laidos auklėtinio (gimnaziją baigė 1931 m.), veterinarijos gydytojo ir pedagogo Juozo Vilimo-Užbalio giminė.

Rašytojos Bitės Vilimaitės sąsajos su Lazdijų ir Pakruojo kraštu apjungė minėtų vietovių bibliotekas ir komunikacijos centrą „Kalba. Knyga. Kūryba“ gražiam ir prasmingam darbui. Vienas jų – literatūros  ir muzikos vakaras, vyksiantis  rugsėjo 29 d. 17 val. Pakruojo sinagogoje.

Maloniai kviečiame

Genė Juodytė, Pakruojo rajono savivaldybės
Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė kraštotyrai